USAD vertina, kad jos steigėjams priklausantys importuotojai, gamintojai ir pardavėjai į rinką išleidžia apie 80 proc. visų pakuočių, jau antraisiais taromatų veikimo metais sugrįžta 92 proc. šių pakuočių perdirbimui.
„Galime pasidžiaugti, kad šie rezultatai garsina ir Lietuvą. Iš daugelio Europos šalių važiuoja pasidomėti, pasisemti patirties. Prasideda rūšiavimo banga, ir šalys pradeda svarstyti dėl užstato sistemos diegimo, priima sprendimus dėl to. Paskutinė buvo Škotija, taip pat svarsto Lenkija, Latvija, Prancūzija“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.
Jis aiškina, kad pirmaisiais metais sistemai buvo keltas tikslas surinkti 55 proc. taros, o surinkti 74 proc. Daugiau nei 90 proc. taros surinkti diegiant sistemą buvo ketinama tik nuo 2020-ųjų.
G.Varnas tikisi, kad kitąmet bus surenkamas panašus kiekis – 93 proc. į rinką išleistos taros.
„Prieš užstato sistemą gėrimų pakuotės buvo renkamos konteinerine sistema ir PET buvo surenkama iki trečdalio. Tai, sakykime, jei užstato sistemoje dalyvauja apie 600 mln. buteliukų, tik iki 200 mln. buvo surenkama. Vien pirmaisiais metais jau buvo surenkami 400 milijonų. Tad gamtai įtaka yra labai reikšminga. Šimtai milijonų buteliukų kiekvienais metais nebeteršia pamiškių, ežeriukų ir pan.“, – tikina G.Varnas.
Jis teigia, kad pasiekti rezultatai prilygsta Vakarų Europoje dešimtmečiais veikiančioms sistemoms. Mat šiemet bus surinkta 535 mln. vienetų taros perdirbimui, dar 60 mln. vnt. daugkartinių butelių bus grąžinta gamintojams.
Pagal gėrimų kategorijas, 51 proc surenkamų pakuočių sudaro alaus skardinės ir buteliai. Dar 21 proc. sudaro gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, stalo vanduo. Likę gėrimai – silpnieji alkoholiniai gėrimai, sultys energetiniai gėrimai ir pan. – sudaro 8 proc.
Mažės surinkimo tarifai
USAD ketina keisti tarifus, taikomus ir parduotuvėms, ir gėrimų pardavėjams. Dauguma jų mažėja.
Nuo naujųjų metų už taromatuose superkamą PET pakuotę bus mokamas 1,75 cento atlygis, o už kitas pakuotes, išskyrus stiklines – 1,37 centų. Rankiniu būdu surinkta viena pakuotė pigesnė: PET – 1,38 cento, o kitos (išskyrus stiklines) – 1,18.
Anksčiau taromatuose už visą supirktą tarą buvo mokama po 2,8 cento už vnt., o už rankiniu būdu superkamą tarą – po 1,5 cento, neskaidant pagal taros rūšis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas patikino, kad pykčių tarp pardavėjų dėl mažesnių gaunamų įkainių už superkamą tarą nebuvo. Pati asociacija inicijavo tokius pasiūlymus.
„Prielaidų piktinimuisi nematome, vėlgi, nebent tik iš tokių, kurie nepatenkinti iš principo šia sistema. Bet matydami rezultatus, žinodami, kad įstatymas nepasikeis, sistema gyvuos, tai visų interesas, kad ji būtų kuo efektyvesnė, visiems pigesnė bei sąžininga“, – sako L.Vilimas.
Atitinkamai pakuočių tvarkymas atpigs ir gėrimų gamintojams ar importuotojams.
„Gera žinia, kad subsidijų reikės 7 proc. mažiau, lyginant su 2017 metais. Vidutinis tarifų dydis bus 3 proc mažesnis. Ir ateityje, kadangi pats rezultatas – 92, 93 proc. – yra brandus sistemos lygis, pasiektas rezultatų pikas, pokyčių ekonomikoje ar tarifuose nenumatome“, – sako G.Varnas.
Gamintojams ir pardavėjams kitąmet PET pakuotės perdirbimas kainuos 2 centus, tiek pat kiek pernai, aliuminio – mažėja nuo 1,5 iki 1,1 cento, plieninės – mažėja nuo 3 iki 2,9 centų. Tačiau stiklo pakuotės perdirbimas pabrangsta nuo 2,5 centų iki 4 centų.
„Sunku pasakyti, kaip bus, aš kaip gildijos vadovas neturiu teisės skelbti kokių indikacijų apie kainodarą, tai draudžiama įstatymu. Gal kai kurie gamintojai tai prisiims savo pelno sąskaita ir kainos nedidins, kiti galbūt padidins“, – apie brangstantį stiklo pakuočių surinkimą surinkimą kalbėjo Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Kitąmet USAD ketina gauti 23,8 mln. eurų pajamų, 55 proc. iš jų yra gamintojų subsidija, 28 proc. – už parduotas žaliavas 17 proc. – negrąžintas užstatas.
„70 proc. visų sąnaudų sudaro taros surinkimo sąnaudos – mokėjimai pardavėjams ir taromatų sąnaudos, 14 proc. – pakavimo ir logistikos sąnaudos, ir likusią 16 proc. – tiesiogiai mūsų patiriamos administratoriaus sąnaudos“, – sakė G.Varnas.
S.Galadauskas pažymėjo, kad tarifai taikomi vienodai nepriklausomai nuo pardavėjų ar supirkėjų dydžio – tiek kaimo parduotuvėms, tiek didiesiems prekybos centrams sumokama tiek pat.
„Nelieka nei mažiausios kryžminio subsidijavimo galimybės, kas labai svarbu konkurencijos aspektu“, – tikino S.Galadauskas
