Šiluma kainuoja daug, nes šildome ne tik namus, bet ir lauką. Kamšyti namo skylių savo pinigais šalies gyventojai nesiryžta, o valstybė, užuot didinusi paramą daugiabučių renovacijai, žada pinigus skirti tam, kur jie esą tikrai reikalingi – sraigtasparniams pirkti. Tuo metu apšiltintuose namuose gyvenantieji sako ir šalčio nejaučią, ir pinigų sutaupą.
Moka dvigubai mažiau
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Renovuotas namas |
Silvestras po savo trijų kambarių butą Vilniaus Žirmūnų rajone ir žiemą vaikšto su trumparankoviais marškiniais. Po namo renovacijos vyriškis pamiršo ir šaltį, ir didžiules sąskaitas už šildymą.
Sostinės Minties gatvėje Silvestrui Berkeliui priklauso 61 kv.m ploto butas. Šalčiausią žiemos mėnesį šildymas Silvestrui kainuoja apie 240 litų, ne tokiais šaltais mėnesiais – iki 200 Lt.
Tačiau tokių, kaip Silvestras – gyvenančių šiltai ir dar už tai nedaug mokančių, – Lietuvoje mažai. Naujuose arba renovuotuose būstuose gyvena tik kiek mažiau nei pusė milijono žmonių.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų įsikūrę senos statybos nerenovuotuose, taigi suvartojančiuose itin daug šilumos, namuose. 60 kv.m. ploto buto, esančio tokiame name, šildymas žiemą kainuoja vidutiniškai 360 litų. O, energetikams gąsdinant, kad ateinantis šildymo sezonas bus rekordiškai brangus, tokio buto šildymas, pavyzdžiui, Visagine, vidutiniškai kainuos jau apie 400 Lt.
Tuo metu šilumos nešvaistančių butų savininkams ši žiema nebus tokia baisi.
Silvestro teigimu, namo renovacija – balkonų įstiklinimas, sienų apšiltinimas, nauji laiptinės langai ir durys – kainavo apie 700 tūkst. Atsižvelgiant į tai, kiek pavyksta sutaupyti šildymui, renovacija atsipirks maždaug per 10 metų, o šilumos ir toliau šis namas suvartos gerokai mažiau, nei kiti.
Ir gražu, ir pigu
„Žmonėms svarbu ne tik ekonomika, bet ir estetika. Kaip, sakykime, jauna, graži mergina atrodytų važinėdama su zaporožiečiu?“ – kalbėjo Silvestras.
Ir nors namas jau apipaišytas grafičiais, į šalia esančius, statytus tais pačiais 1965-aisiais, daugiabučius jis nepanašus – atrodo beveik kaip naujas ir, jeigu tikėsime Silvestro žodžiais, jame kur kas šilčiau, ir ta šiluma piniginės nekiurdo.
Daugiabutis renovuotas buvo prieš penkerius metus. Tuomet renovacija kainavo apie 700 tūkst. Lt. 15 proc. sumos skyrė savivaldybė, dar 30 proc. – Vyriausybė.
Trijų kambarių butų savininkams renovacija kainavo 9 tūkst. litų, dviejų – 7 tūkst. Lt, vieno – 5 tūkst. Lt. Paskolos namo gyventojai neėmė. Silvestras, tėvo dar vaikystėje primokytas nesusidėti su bankais, paskaičiavo, kad neverta, ir maždaug per metus surinko iš gyventojų renovacijai reikalingą sumą.
Palyginti su kitais namais, anot Silvestro, jie suvartoja apie 40 proc. mažiau šilumos. 1 kvadratinio metro apšildymas, priklausomai nuo temperatūros svyruoja nuo 2,5 iki 4 Lt už kilovatvalandę. Kitaip tariant, šilčiausią šildymo mėnesį trijų kambarių buto apšildymas kainuoja apie 150 Lt, šalčiausią – apie 240 Lt.
3 sraigtasparniai – 140 šiltų namų
Iš daugiabučiams renovuoti skirto fondo paimtus 138 mln. litų Vyriausybė skirs sraigtasparnių pirkimui. Daug ar mažai?
138 mln. Lt – beveik ketvirtadalis daugiabučių namų renovacijos fondo. Skaičiuojant, kad vieno daugiabučio renovacija kainuoja 800 tūkst. – 1 mln. litų, skiriant 50 proc. valstybės paramą renovacijai, apšiltinti būtų galima mažiausiai 300 daugiabučių.
Tačiau premjeras Andrius Kubilius, Vyriausybei suskaičiavus, kad daug norinčiųjų šilčiau gyventi nebus, pažadėjo, kad pinigų užteks ir renovacijai, ir sraigtasparniams.
Anksčiau viltasi, kad iki 2015 metų pavyks apšiltinti 1150 namų, dabar optimizmas jau dvigubai mažesnis – skaičiuojama, kad per artimiausius trejus metus skyles namuose užkamšys 510 daugiabučių.
Viena pasyvios renovacijos priežasčių – mažesnis valstybės noras prisidėti. Projektams, patvirtintiems iki 2008 metų, valstybė skyrė iki 50 proc. finansinės paramos. Tada ir šiltino namus žmonės noriai – 2005–2008 metais renovuoti 474 daugiabučiai. Nuo 2008 metų iki dabar – tik 319 namų.
Tenka skolintis
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenimis, nuo 2010 metų renovacijos programoje nusprendė dalyvauti 270 daugiabučių, patvirtinti buvo 154 investiciniai planai.
Dabar didžiausia įmanoma valstybės parama – 30 proc. renovacijos kainos. Trečdalį sumos valstybė kompensuoja, jei namui pavyksta po renovacijos sutaupyti 40 proc. energijos. BUPA teigimu, beveik visi apšiltinti daugiabučiai maždaug tiek energijos ir sutaupo. Tie, kuriems tokio energinio efektyvumo pasiekti nepavyksta, iš valstybės gauna tik 15 proc. kompensaciją.
Silvesto Berkelio teigimu, nors jo namas buvo renovuotas prieš penkerius metus, dar yra keli kaimynai, sumokėję tik dalį pinigų už renovaciją. Jis pripažįsta, kad ne visiems atidėti dalį savo pajamų namų apšiltinimui yra paprasta.
Tačiau Silvestras ir jo kaimynai paskolos renovacijai neprašė. Tuo metu dauguma renovacijai pasiryžusių žmonių nusprendžia skolintis.
Kreditai teikiami dvidešimčiai metų su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Nepasiturintiems gyventojams, tai yra asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, 100 proc. apmokama ir kreditas, ir palūkanos.
