Aiškėja, kad kitąmet elektra bus brangiausia per penkerius metus – gyventojai nuo naujųjų už elektrą mokės 15 proc. didesnius tarifus. Gamtinės dujos jiems brangs 15–20 proc.
Gruodis yra paskutinis mėnuo, kai bus galima atsiskaityti šiemetiniais tarifais: verta apdairiai deklaruoti visą suvartotą energiją. Verslui tenka dar didesnė našta – jiems elektros kaina jau pabrango beveik 40 proc., dujos – penktadaliu.
Galutinius tarifus tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o „Lietuvos energijos“ valdomos bendrovės šiuo metu juos ruošia. Galutiniai tarifai turi paaiškėti lapkričio pabaigoje.
Elektros kaina – apie 13 centų už kilovatvalandę
Tačiau jau aišku, kad kainos bus 15–20 proc. didesnės.
„Jau anksčiau skelbėme, kad beveik dėl 40 proc. išaugusių elektros kainų tarptautinėje rinkoje, galutinė kaina vartotojams gali padidėti apie 15 proc. Tai rodo spalio pabaigoje VKEKK patvirtintos visuomeninės kainos viršutinės ribos 2019 metams“, – aiškina „Lietuvos energijos“ korporatyvinės komunikacijos projektų vadovas Artūras Ketlerius.
Anot jo, buitiniams vartotojams 2019 metams nustatyta 12,46 euro centų viršutinė kainos riba, tai yra 14,7 proc. daugiau nei šiemetinė (10,87 cento). Viršutinė riba reiškia, kad visos buitinių vartotojų suvartotos elektros kaina negalės viršyti šio dydžio, tačiau atskiri tarifai gali būti ir didesni, ir mažesni.
Pavyzdžiui, šiuo metu standartinis elektros energijos tarifas yra 11,3 cento už kilovatvalandę, ir yra daugiau nei viršutinė riba. O mokant pagal dienos ir nakties laiko zonas – atitinkamai 12,2 ir 9,1 cento.
Tad kitąmet, jei kainos pokytis sudarys 15 proc., standartinio tarifo kaina suksis apie 13 centų už kilovatvalandę.
Dujos brangs iki 20 proc.
Dujų kainos augimą kitąmet nulems šiemetiniai pokyčiai pasaulinėse rinkose.
„Kalbant apie gamtinių dujų kainų pokyčius, tarptautinėse rinkose daugiau kaip trečdaliu išaugusios gamtinių dujų kainos atsispindės ir galutinėje 2019 metų kainoje gyventojams, todėl kitąmet jos galėtų didėti iki 15–20 procentų“, – sako A.Ketlerius.
Šiuo metu gyventojai, suvartojantys nedaug gamtinių dujų, moka 59 centus už kubinį metrą ir stabilų 56 centų mėnesio mokestį. Kitąmet dujų kaina gali artėti prie 70 centų už kubinį metrą.
„Prieš metus gamtinių dujų kaina Europos biržose buvo apie 35–40 procentų mažesnė nei dabartinė dujų kaina. Brangstanti nafta ir kiti energetiniai produktai, taip pat ir gamtinės dujos biržose – pasaulinė tendencija, kuri mus pasiekė ir aukštesnes kainas, kiek pavėluotai, nuo naujų metų savo sąskaitose išvys gyventojai“, – aiškina A.Ketlerius.
Teisės aktai numato, kad galutinės elektros energijos ir gamtinių dujų kainos turi būti paskelbtos iki lapkričio pabaigos.
Šiuo metu VKEKK dar nėra patvirtinusi visų infrastruktūros dedamųjų, kurios bus naudojamos skaičiuojant galutines kainas.
Paskutinis atsiskaitymas esamais tarifais – gruodį
Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad nuo šių metų vasario pasikeitė atsiskaitymo už elektros energiją ir dujas principai. Tai reiškia, kad gyventojai atsiskaito už einamąjį mėnesį.
„Tai svarbu žinoti keičiantis kainoms – deklaravus rodmenis sausio mėnesį, atsiskaitymo įmoka bus skaičiuojama jau naujomis elektros ir dujų kainomis, todėl klientai pateikti skaitiklio rodmenis ir sumokėti už gruodžio mėnesį suvartotą elektros energiją ir dujas turėtų iki metų pabaigos“, – įspėja A.Ketlerius.
Nesvarbu, kokiu būdu atsiskaito elektros ir dujų vartotojai – jie turėtų rodmenis deklaruoti iki metų pabaigos.
Konkrečius kitų metų tarifus „Lietuvos energijos“ grupė ketina paviešinti naujos bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“, kuri bus atsakinga už energijos tiekimą gyventojams, internetinėje svetainėje, taip pat „Mano gilėje“, laiškais, žinutėmis.
Verslas pokyčius jau patiria tiesiogiai
Verslo įmonėms gamtinių dujų ir elektros kainos priklauso nuo jų turimų sutarčių – o jos paprastai susietos su biržose nusistovėjusiomis kainomis.
„Įmonės, kurios perka elektros energiją biržos kainomis, jau pajautė elektros energijos kainų pokyčius, o tos bendrovės, kurios turi fiksuotą kainą, pokyčius gali pajausti tada, kai sutartyje numatyta perskaičiuoti įkainius“, – aiškina „Lietuvos energijos“ atstovas.
Kai kurie prekybininkai teigia, kad kitąmet jiems už elektrą reikės mokėti dar daugiau nei šįmet, o tai paveiks ir produktų kainas. Tad Vyriausybės planas kovoti su kainų didėjimu gali virsti niekais.
Lietuva yra integruota su aplinkinėmis elektros rinkomis, todėl kainų pokyčiai Skandinavijoje, Lenkijoje ar netgi Vokietijoje čia taip pat iškart pajuntami.
Vidutinė elektros kaina biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje šiemet per dešimt mėnesių siekė apie 49 eurus už megavatvalandę (MWh) – 39,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Elektros kainų pokyčius lėmė daug priežasčių: ir sausros, dėl kurių nuseko hidroelektrinės, ir jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, ir pasaulinės kainų tendencijos.
O gamtinių dujų kainos verslo klientams nuo vasaros taip pat jau padidėjo beveik penktadaliu.
„Dujų kainos nebuitiniams vartotojams dažniausiai priklauso nuo gamtinių dujų kainų pokyčių Europos biržose“, – aiškina A.Ketlerius.
Brangsta ne tik energija, bet persiuntimas
VKEKK patvirtintos elektros energijos kainos dedamosios rodo, kad šiemet brangsta ne tik pačios energijos kaina biržose, bet reikšmingai brangsta ir skirstymo paslauga – tai yra vadinamasis mokestis „už laidus“.
Pavyzdžiui, šiemet bendras skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinkluose tarifas sudarytų 2,98 cento už kilovatvalandę – kitąmet jis bus 3,33 cento.
„Elektros skirstymo dedamoji didėja dėl kelių priežasčių, kurios nepriklauso nuo ESO. Reikšmingą įtaką elektros energijos skirstymo paslaugų kainų pokyčiams turėjo sprendimas žemės savininkams kompensuoti už jų sklypuose įrengtas elektros linijas ar kitą tinklo įrangą. Iš viso planuojamos servitutų sąnaudos kitąmet sieks 13 mln. eurų“, – aiškina A.Ketlerius.
Taip pat, anot jo, prie pokyčio prisideda ir tai, kad dalis elektros energijos tinkle sunaudojama – tai yra tinklo nuostoliai. 20 proc. pabrangusi elektra automatiškai augina ir technologinėms reikmėms naudojamos elektros įsigijimo sąnaudas. Jos prognozuojama, bus 7 mln. Eur didesnės nei šiemet.
Dar elektros persiuntimą brangina ir tai, kad jungiasi daug naujų vartotojų, dėl to jiems reikia nutiesti naujus tinklus.
„Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, beveik dešimtadaliu ūgtelėjo elektros skirstymo tinklo sutarčių. Jų padaugėjo nuo 18,08 tūkst. pernai iki 19,79 tūkst. šiemet“, – aiškina „Lietuvos energija“.
Bet dujų skirstymo dedamoji, pasak bendrovės, bus mažesnė 3,6 proc. dėl efektyvesnės ESO veiklos.
Prognozuoti kainas tampa sunkiau
Prognozės, kaip kainos galėtų keistis dar vėliau, šiuo metu yra itin sudėtingos.
„Šiuo metu pastebime elektros energijos kainų stabilizavimąsi. „Nasdaq OMX“ ateities sandorių rinkoje matyti, kad pirmąjį 2019 metų ketvirtį elektros kaina Šiaurės šalyse, nuo kurių priklauso ir Lietuvos elektros rinkos kaina, išliks panaši ir sieks kiek daugiau nei 50 eurų už MWh. Tačiau antrąjį ketvirtį kaina turėtų mažėti iki 40 eurų, vėliau pasiekti ir 34 eurų kainą. Tačiau ekspertai pastebi, kad ateityje bus vis sunkiau prognozuoti elektros kainų pokyčius“, – vertina „Lietuvos energija“.
Anot jo, plėtojantis atsinaujinančiai energetikai, dalis elektros energijos gamybos pajėgumų pasitraukia iš rinkos. Orą prognozuoti toli į ateitį sudėtinga, todėl svyravimai gali būti didesni.
„Tuo metu gamtinių dujų rinkose nuo spalio pradžios stebime kainų korekciją. Europos dujų indeksai Londono biržoje „ICE Futures“ nuo rugsėjo aukštumų krenta apie 10 proc. iki 26,3 Eur/MWh gruodžio mėnesio kontraktui. Kitų metų gamtinių dujų kainos svyravimams daug įtakos turės naftos ir alternatyvių energetinių išteklių kainų svyravimai bei suskystintų gamtinių dujų pasiūla Atlanto vandenyne“, – teigiama „Lietuvos energijos“ komentare.
Pasak jo, yra įvairių vertinimų: rinkos dalyviai tikisi, kad kitąmet dujos šiek tiek bus brangesnės nei šiuo metu, tačiau didesnė SGD pasiūla turėtų įnešti daugiau ramybės.
VKEKK nustatydama gamtinių dujų kainas paprastai „žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį“ – nustato pagal tarifus buvusius kainų lygius. Tačiau vėliau vartotojams kompensuojamas neatitikimas, jei rinkoje kaina buvo kitokia, nei nustatyta.