Lietuviai kartais kritikuojami už finansinio raštingumo stoką, tačiau krizių akivaizdoje sugeba indėlius pasididinti. Taip nutiko ir per finansų krizės pradžią 2008 metais, taip atsitiko ir per karantino pradžią šių metų kovą.
Per karantino savaites – 150 mln. eurų daugiau
Lietuvos banko pateikiama statistika rodo, kad bendras lėšų kiekis fizinių asmenų indėliuose kovą padidėjo, palyginti su ankstesniais mėnesiais. Duomenys rodo, kad kovą Lietuvos gyventojai bankuose laikė 15,3 mlrd. eurų, palyginti su vasariu kiekis padidėjo 150 mln. eurų.
Jei palyginti su praėjusių metų kovu, fizinių asmenų indėliai šiais metais išsipūtė 1,6 mlrd. eurų.
Taigi kovo viduryje įsigaliojęs karantinas ir kiti apribojimai indėlių sąskaitose neaptirpdė, o dalis gyventojų sugebėjo dar pasididinti.
Tiesa, tikėtina, kad didelė dalis indėlininkų kovą laikė daugiau pinigų einamosiose sąskaitose, nes išleido mažiau per karantiną, kai užsidarė parduotuvės, pramogų centrai.
Santaupomis jau dengia paskolas
Kai kurie gyventojai, tiesa, indėlius jau naudojo paskolų išmokėjimui, pastebi bankų atstovai. Pavyzdžiui, taip nutiko SEB banke.
„Pastaruoju metu pastebime, jog dalis klientų, susidūrusių su finansiniais sunkumais, neskuba naudotis galimybe atidėti paskolų grąžinimą, o kol kas dengia paskolų grąžinimo įmokas iš turimų sukauptų finansinių rezervų“, – 15min sakė SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
SEB bankas balandžio pabaigoje skelbė, kad paskolas atidėjo 1300 fizinių asmenų, patiriančių sunkumų dėl pandemijos ir karantino.
„Kita vertus, vertindami bendras sumas, gyventojų laikomas indėliuose, kol kas nematome žymesnių pokyčių. Bendra suma, laikoma indėliuose ir sąskaitose, šių metų balandžio mėnesį yra nežymiai padidėjusi, šiek tiek – maždaug 1 proc. yra išaugęs banko indėlių portfelis“, – teigė pašnekovė.
Panaši indėlių dinamika fiksuota ir iki karantino. Sudaromų ir nutraukiamų kaupiamųjų indėlių sutarčių skaičius karantino metu išlieka panašus, kaip ir įprastai, teigė banko atstovė.
„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius irgi teigė, kad indėlių tendencijos banke nenukrypo nuo įprastų normų. Jokio indėlių apimčių mažėjimo nematome“, – sakė jis.
Ryšys tarp indėlių ir pajamų
Balandžio ir gegužės skaičiai, kai dar galioja karantinas ir kai kurie verslo apribojimai, jau gali būti kitokie. Veiklą sustabdę ar pajamas praradę indėlininkai gali prisiminti savo santaupas. Lietuvos bankas pastebi, kad yra stiprus ryšys tarp darbo užmokesčio ir indėlių metinių pokyčių. Tai rodo ir Lietuvos banko statistika.
„Todėl mažėjant gyventojų pajamoms, gali mažėti ir bankuose laikomi indėliai ar sulėtėti jų augimas. Ypač tuo atveju, jeigu ekonomikos sunkmetis Lietuvoje užsitęstų ilgiau, nei šiuo metu prognozuojama. Dalis bankuose laikomų lėšų tokiu atveju galėtų būti skiriama paskoloms grąžinti ar vartojimo reikmėms patenkinti“, – 15min teigė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas.
Kita vertus, indėlių pokytis priklausys ne tik nuo to, kaip keisis pajamos, bet ir nuo gyventojų vartojimo ir taupymo įpročių pokyčio, pastebi Lietuvos banko ekonomistas.
Kaupia dar sunkesniems laikams?
2008 m. krizė, pasak jo, parodė, kad dėl ekonominio šoko sumažėjus gyventojų pajamoms, padidėjo gyventojų taupymo norma.
„Todėl net ir mažėjant gyventojų pajamoms, padidėjęs poreikis taupyti dėl ateities neapibrėžtumo, nebūtinai mažins gyventojų indėlius bankuose“, – sako P.Morkūnas.
Gyventojai vis dar linkę kaupti santaupas dar sunkesniems laikams, nei yra dabar, sako bankininkai. „Galima spėti, kad dėl karantino yra sumažėjusios namų ūkių išlaidos, be to, tikėtina, kad žmonės, kurie šiuo metu nėra finansiškai nukentėję nuo COVID-19 pandemijos, kaupia papildomas santaupas dėl padidėjusio neapibrėžtumo“, – svarstė SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Be to, indėlių kiekį lemia ir šešėlinė ekonomika. „Ekonomikos nuosmukio metu šešėlinė ekonomika yra linkusi didėti, o taupymo norma – mažėti. Dėl to dar sudėtingiau nuspėti indėlių pokytį artimiausiu metu“, – pastebėjo Lietuvos banko ekonomistas.
