Vartotojų nuotaikos drastiškai smunka visame pasaulyje. Lietuva – ne išimtis. Tai reiškia, kad ateitis jiems atrodo itin miglota. Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausį vartotojų pasitikėjimo rodiklis smuko iki žemiausio lygio per visą tyrimo laikotarpį nuo 2001 metų – minus 56 punktų (toks skirtumas tarp pagerėjimo ir pablogėjimo besitikinčių gyventojų), praneša „Lietuvos rytas“.
Panašūs ir pasaulinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Apklausus 1539 Baltijos šalių gyventojus paaiškėjo, kad Lietuvoje vartotojų pasitikėjimo indeksas tesiekia 59 punktus. Estijoje – 62, Latvijoje – 54 punktai, kai pasaulio vidurkis – 100.
Šiek tiek mažiau perkama saldumynų, šviežios ar apdorotos mėsos. Labiausiai stengiamasi taupyti alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų sąskaita.Šis indeksas apskaičiuojamas pagal tris vartotojų lūkesčių rodiklius: darbo ir asmenines finansų perspektyvas ir numatomus pirkinius per artimiausius 12 mėnesių.
Daugiausia apklaustųjų nėra garantuoti dėl savo darbo vietų. Tokių nerimo apimtų žmonių nuolat daugėja. „Nielsen“ apklausa rodo, kad šiuo metu net 93 proc. šalies gyventojų nėra tikri dėl darbo vietų. Prieš metus tokių buvo tik 49 proc., po pirmojo 2008-ųjų pusmečio – 77 proc.
Pasak „DnB Nord“ banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, tai natūralu, nes pastarosiomis savaitėmis atleidžiama tūkstančiai žmonių, o pramonės padėtis nuolat prastėja. „Tokio nedarbo lygio didėjimo nepamenu. Jei taip vyks ir toliau, manau, kad balandžio mėnesį nedarbas išaugs iki 2003 metų lygio. Tačiau kiek žmonių iš Lietuvos nuo to laiko emigravo? Jei priskaičiuotume ir juos, padėtis būtų katastrofiška“, – „Lietuvos rytui“ sakė analitikas.
Statistikos departamento duomenimis, mažmeninė prekyba praėjusiais metais, palyginti su 2007-aisiais, padidėjo 4,1 proc. (lyginamosiomis kainomis). Tiesa, paskutiniais mėnesiais ji jau traukėsi. Todėl ir vis daugiau apklausos dalyvių pripažįsta mėginantys riboti savo išlaidas.
„Nielsen“ tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai tvirtina tiek pat kaip ir anksčiau įsigyjantys duonos, pieno, kavos, dantų pastos, skalbiamųjų priemonių. Šiek tiek mažiau perkama saldumynų, šviežios ar apdorotos mėsos. Labiausiai stengiamasi taupyti alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų sąskaita.
„Jei kalbėsime ne apie maisto produktus, vis dažniau atsisakoma tolimesnių kelionių, mažiau lankomasi sporto klubuose, rečiau perkami buities prietaisai ar namų interjero prekės. Vartotojai teigia rečiau pramogaujantys ir valgantys mieste. Tačiau jie tikrai nemažina savo išlaidų transportui, kirpykloms ar grožio salonams“, – teigė „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims ir Baltarusijai Artūras Urbonavičius.
