Lietuvos radijo televizijos komisijos (LRTK) teisininkas Viktoras Popandopula sakė, kad situacija buvo išties dviprasmiška – daugelis gyventojų buvo verčiami mokėti už paslaugą, kurios neužsisakė.
Pasak V.Popandopulos, mokesčius už laidinį radiją rinkusi įmonė labiau stengėsi ne kokybišką paslaugą suteikti, o tiesiog priversti gyventojus susimokėti už tai, kuo nesinaudoja. Be to, pasak teisininko, įmonė neturėjo teisės retransliuoti LRT radijo laidų.
Įdomi šio istorijos detalė: daugelis verčamų susimokėti namuose net neturėjo radijo „taško“, neužsakinėjo tokių paslaugų, o laidinio radijo instaliaciją paveldėjo iš sovietmečio laikų.
Gyventojai daugelį metų skundėsi vartotojų teisų gynėjams, kad „Teleradijo kompanija Hansa“ tokiu būdu lupikauja. Tačiau, net ir perspėta, laidinio radijo paslaugas teikusi kompanija toliau reikalavo gyventojų susimokėti – beveik 5 Lt per mėnesį.
Norint atsisakyti (neužsakytos) paslaugos taip pat reikėjo susimokėti papildomai 15 Lt.
