„Aš sakyčiau kuo didesnis pasirinkimas tiekėjų, tuo geriau. Kiek tai realu, čia turėtų atsakyti pati Vyriausybė. Bet faktas, kad tai tikrai kainuotų valstybei. Ar tai būtų efektyvu? Sunku pasakyti. Anuitetą galinčių įsigyti žmonių skaičius yra tikrai mažas. Mūsų pensijų reforma yra dar jauna. Jeigu valstybė būtų viena iš tiekėjų, tai šiandien tai atrodo šiek tiek keistai, nes tam reikia prisiimti su anuiteto teikimu susijusias rizikas. Klausimas, kaip mirtingumo riziką prisiimtų valstybė?. Klausimų daugiau negu atsakymų“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Vyriausybė planuoja siūlyti savo lėšomis neprisidedantiems prie kaupimo antros pakopos pensijų fonduose ir tokiu būdu nesukaupiantiems pakankamai lėšų pensijų anuitetui įsigyti, sugrįžti į „Sodrą“. Įsigyti pensijų anuitetą privaloma tiems fondų dalyviams, kurie sukaupė įstatyme nustatytą sumą.
S.Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, jog valstybė turėtų labiau skatinti papildomą pensijų kaupimą.
„Tam, kad pradėtume taupyti, reikia privalomumo. Jis atsiranda, kai valstybė iš vienos pusės liepia, o iš kitos pusės skatina. Labiausiai norėtųsi, kad valstybė skirtų daugiau dėmesio paskatoms, o ne jas ribotų. Tai liestų ir antrąją, ir trečiąją pakopą“, – tvirtino „SEB gyvybės draudimo“ vadovė.
Tuo metu Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas kalbėjo, kad žmonės privalo kaupti papildomai, norėdami gauti didesnes pensijas senatvėje.
„Norint turėti orią pensiją, kuri sudarytų 70-80 proc. darbinių pajamų, reikalingas papildomo kaupimo poreikis. Jeigu „Sodra“ dabar gali užtikrinti apie 30 proc. darbinių pajamų, tai kyla klausimas, iš kur rasti likusią dalį. (...) Trūksta žinių, kaip taupyti. Trūksta pasitikėjimo sistema. Nėra nuoseklios taupymo ateičiai skatinimo politikos – įstatymai nuolat keičiami. Turi augti ekonomika ir žmonių pajamos, kad galimybė atsidėti daugiau didėtų“, – tvirtino A.Bakšinskas.
Lietuvos bankas gegužę pasiūlė pensijų sistemos pakeitimus – pirmos pakopos pensijų kaupime siūloma įteisinti asmenines sąskaitas, kurios būtų susietos su per gyvenimą sumokėtomis įmokomis valstybei ir išmokomis pensijai, nepriklausomai nuo darbo stažo. Valstybė įsipareigotų išmokėti gyventojui lėšas, sukauptas šioje sąskaitoje. Anot LB vadovo Vito Vasiliausko, toks modelis galėtų skatinti gyventojus sąžiningai mokėti mokesčius, taip pat sudarytų lankstesnes sąlygas dirbti ir gauti dalinę pensiją.
Kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose centrinis bankas siūlo taikyti ciklinio investavimu sistemą, kai fondas pagal žmogaus amžių nustatytų jo investicijų riziką. LB taip pat siūlo, kad antroje pakopos kaupime savo lėšomis nedalyvaujantys žmonės (kaupimui naudojantys tik 2 proc. „Sodros“ įmoką) turėtų grįžti į „Sodrą“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka kovo pabaigoje pareiškė, kad pensijų anuitetus ateityje galėtų mokėti „Sodra “. Jo teigimu, vieno anuitetų tiekėjo įtvirtinimas apsaugotų būsimus pensininkus nuo bankroto rizikos baigus kaupimą ir išėjus į pensiją bei užtikrintų maždaug trečdaliu didesnes anuitetų išmokas.
