Teismas sausio 19 dieną patvirtino sausio 12 dieną pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią HISK atsisakė visų reikalavimų, o trečiuoju asmeniu byloje dalyvavusi draudimo bendrovė „DUAL Corporate Risks Limited“ įsipareigojo sumokėti HISK neskelbiamą sumą. Šalys viena kitos atžvilgiu atsisakė visų kitų reikalavimų bei prašymų, kitų esamų ar būsimų pretenzijų.
Draudimo bendrovė pagal sutartį taip pat atlygins V. Puidokui viešųjų ryšių, gynybos ir kitas išlaidas – daugiau nei 67 tūkst. eurų. HISK įsipareigojo kompensuoti dalį V. Puidoko patirtų „tam tikrų neigiamų padarinių, inter alia, išlaidų“.
Be to, šalys susitarė niekaip nekomentuoti sutarties aplinkybių, jos turinio, susirašinėjimo ir derybų, susijusių su sutartimi, taip pat bylos eigos, sprendimų, reikalavimų ir kitų aplinkybių.
HISK teismui pripažino, kad nenustatė buvusio vadovo neteisėtų veiksmų, nors turėjo tokią galimybę.
„Ieškovas (HISK – BNS) patvirtina faktą, kad turėjo galimybę nustatyti ir galėjo žinoti visus atsakovo (V. Puidoko – BNS), neteisėtus veiksmus nuo jų atsiradimo momento. Ieškovas pripažįsta faktą, kad nėra nustatęs jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, neturi jokių pretenzijų atsakovo atžvilgiu, išskyrus reikalavimus civilinėje byloje, dėl kurių sudaroma ši taikos sutartis“, – skelbia nutartis.
HISK atstovai BNS nurodė, kad įmonė taikos sutarties išsamiau nekomentuoja.
Vienas V. Puidokui atstovaujančių kontoros „MK & Narkus“ advokatų Tomas Narkus BNS taip pat teigė situacijos nekomentuojantis.
Portalas „Verslo žinios“ pirmadienį rašo, kad „sutartyje įspūdingų kompensacijų sumų numatyta greičiausiai nėra“.
HISK 2021 metų pabaigoje teigė, kad vadovaudamas bendrovei V. Puidokas sudarė daug sandorių ir priėmė verslo sprendimų, kurie bendrovei nenešė naudos, priešingai – buvo žalingi, sprendimai buvo priimti ir įgyvendinti nepakankamai rūpestingai, o dalis – ir V. Puidoko asmeninių interesų naudai.
Kaip rašoma teismo nutartyje, HISK aiškino, kad 21,474 mln. eurų nuostolius lėmė nerūpestingi 1998-2021 metais vadovavusio V. Puidoko sprendimai, kuriais jis siekė asmeninės naudos, tuo metu bendrovė dėl jų patyrė žalą.
Pasak bendrovės, didžiausią finansinę žalą ji patyrė dėl buvusio vadovo sprendimo suteikti 3,6 mln. eurų paskolas antrinėms įmonėms, kurios skolos negrąžino, o pinigai buvo nurašyti, taip pat 12 mln. eurų vertės jų turto nuvertinimo, 944 tūkst. eurų sumažinta iš kontroliuojamų bendrovių gauta suma.
Dėl V. Puidoko sprendimo HISK antrinė įmonė „Keltecha“ negavo 1 mln. eurų pajamų, nes jo nurodymu pelningiausi užsakymai buvo perduoti konkurentų įmonėms.
Iš V. Puidoko kontroliuojamos įmonės „Skalduvos prekyba“ skalda buvo perkama 10 proc. brangiau nei rinkos kaina – taip bendrovei, jos skaičiavimu, padaryta 551,3 tūkst. eurų žala, o 868,5 tūkst. eurų nuostolių patirta be pelningumo apskaičiavimo ir analizės investavus juos į nelikvidžių dviejų žvyro karjerų įsigijimą.
Buvęs vadovas, viršijant jam suteiktą kompetenciją ir negavęs valdybos pritarimo vienai darbuotojai išmokėjo 99,1 tūkst. eurų premiją ir 238,4 tūkst. eurų išeitinę išmoką, už 375 tūkst. eurų įsigijo orlaivį, beveik 600 tūkst. eurų išmokėjo įmonei „Akvalda“ už verslo valdymo ir konsultavimo paslaugas, kai tai galėjo atlikti HISK darbuotojai, nusprendė be jokio investicijų atsiperkamumo remontuoti bendrovės patalpas Panevėžyje ir statyti prie jų bokštą už beveik 350 tūkst. eurų.
V. Puidokas tokius kaltinimus 2021 metų gruodį vadino absurdu ir šmeižtu.
2021 metų vasarį pasibaigus didžiausių tuometinių „Panevėžio kelių“ akcininkų Remigijaus Juodviršio ir Gvido Drobužo konfliktui buvo išrinkta nauja vadovybė. Naujoji valdyba tuomet laikinu generaliniu direktoriumi paskyrė bendrovės komercijos direktorių Rolandą Zabilevičių, kuris pakeitė daugiau kaip dešimtmetį įmonei vadovavusį V. Puidoką.
HISK nuostolis 2022 metais sumažėjo 2 proc. iki 5,4 mln. eurų (2021 metais – 5,5 mln. eurų), grupė nuostolingai dirbo šeštus metus iš eilės – 2017-2022 metais jos nuostoliai siekė 1,3–10,4 mln. eurų, o 2016 metais gauta 9,2 mln. eurų grynojo pelno.
HISK grupė tiesiogiai ir netiesiogiai valdo maždaug 30 kelių ir geležinkelių statybos, nekilnojamojo turto plėtros, bendrųjų statybos įmonių.
