Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentas Thomas Östrosas interviu 15min tvirtino, kad iš „BaltCap“ fondo įvykusi vagystė, kuomet buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovas Šarūnas Stepukonis galimai pasisavino ir pralošė apie 30 mln. eurų, yra visiškai nepriimtina ir bankas atidžiai stebi šią istoriją. Į šį fondą bankas 2017 metais investavo 20 mln. eurų.
Vis tik jis pabrėžė, kad tai nepakeis banko tikslų Lietuvoje – 2023 metais EIB grupė projektų Lietuvoje finansavimui skyrė 654 mln. eurų, didžioji dalis šios sumos sudarė paskolos įmonėms.
Europos investicijų bankas, kuris priklauso Europos Sąjungos valstybėms narėms, finansuoja įmonių projektus, susijusius su atsinaujinančia energetika, žaliąja pertvarka ir kitais ES tikslais, skolindamas per kitas finansų įstaigas arba tiesiogiai (nuo 25 mln. eurų). O EIB priklausantis Europos investicijų fondas suteikia vietiniams bankams paskolų smulkiam ir vidutiniam verslui garantijas ir mikrofinansavimą.
T.Östrosas interviu metu taip pat teigė, kad po karo Ukrainoje pastebėtas atsargesnis užsienio investuotojų požiūris į Baltijos šalis yra laikinas.
„Ilgalaikėje perspektyvoje aš visiškai nesibaiminu dėl Baltijos šalių – tai yra gerai valdomos, tvirtos ekonomikos, NATO narės. Jos bus patrauklios investicijoms“, – sakė EIB viceprezidentas.
– Pradėkime nuo karštos temos Lietuvoje – paaiškėjo, kad buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovas galimai pavogė ir pralošė milijonus eurų. Europos investicijų bankas į šį fondą investavęs 20 milijonų eurų. Kaip reagavote į šią žinią?
– Mes labai rimtai žiūrime į tokius dalykus ir manome, kad taip niekada neturėtų atsitikti. Žinoma, esame nusivylę, kad taip įvyko. Visiškai pasitikiu valdžios institucijomis, kad jos pasirūpins, jog atsakingi asmenys būtų nubausti, bet mes negalime kištis į teisinį procesą. Tačiau, žinoma, tai visiškai nepriimtina.
– Kodėl investavote būtent į šį fondą?
– Tai įvyko prieš man prisijungiant prie EIB, todėl tiksliai nežinau, kokie tuo metu buvo svarstymai, tačiau prieš investuodami į bet kurią šalį, bet kurį fondą, mes atliekame kruopštų patikrinimą. Bet, žinoma, jei tai susiję su nusikaltimu, tuomet apie tai sunku sužinoti iš anksto. Bet į tai labai rimtai žiūrime ir labai atidžiai sekame.
– Kokie gali būti jūsų nuostoliai?
– Šiuo metu daugiau neturiu informacijos, bet mes šią istoriją sekame labai atidžiai.
Žinoma, tai visiškai nepriimtina.
– Ar sulaukiate visų atsakymų į savo klausimus?
– Mūsų ekspertai visiškai įsitraukę, todėl tikiu, kad jie turi visą informaciją, kurios reikia.
– Ar tai pirmas kartas, kai EIB susiduria su tokia situacija?
– Kiekvieną kartą, kai susiduriame su problematine situacija, tai būna individualus atvejus, todėl neprisimenu visiškai tokios pat situacijos.
– Ši istorija sutapo su raginimu EIB prisiimti daugiau rizikos – bankas susilaukia kritikos, kad investuoja į projektus, kurie galėtų būti finansuoti privataus sektoriaus. Tačiau rizika reiškia ir tokias situacijas.
– Paprastai rizika nėra susijusi su nusikalstamais veiksmais, o ekonominę riziką mes pasiryžę prisiimti – Europos investicijų fondas daro ypač didelį poveikį savo investicijomis. Bet kai kalbame apie tokio tipo riziką – nusikalstamą, tai yra sunkiau ir tada iš tiesų pasikliaujame valdžios institucijomis, kad bet kokia nusikalstama veika būtų atskleista ir nubausta.
Tačiau tai mūsų nesustabdys imtis gerų investicijų Baltijos šalyse. Tai nekeičia mūsų verslo plano, kai kalbame apie investicijas Baltijos šalyse – mes labai tikime Baltijos šalių ateitimi ir esame pasirengę į ją investuoti.
– Tad, ar manote, kad EIB turėtų prisiimti didesnę riziką rinkdamasis, kokius projektus finansuoti?
– Mes nerizikuosime įsitraukdami ten, kur yra į nusikalstamos veiklos (juokiasi), bet kalbant apie ekonomikos augimą – taip, labai svarbu, kad galėtume remti inovacijas, ekonomikos augimą ir naujas įmones.
Tai mūsų nesustabdys imtis gerų investicijų Baltijos šalyse.
Ir mes tai darome visose srityse – nuo gyvybės mokslų iki energetikos ir mažų bei vidutinių įmonių. Ir mes tai taip pat darome Baltijos šalyse – Lietuva priėmė išmintingą sprendimą prisijungdama, kai pradėjome 24 mlrd. eurų Europos garantijų fondą. Tai buvo labai naudinga Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes galėjome bendradarbiauti su vietiniais bankais, vietinėmis finansų įstaigomis. Todėl, manau, kad ir Lietuvoje galime daryti daugiau.
– Lietuvoje verslai susiduria su problema, kad šalyje dominuoja keli bankai, o paskolos verslui ir namų ūkiams yra brangiausios visoje euro zonoje. Kaip tą būtų galima keisti?
– Manau, kad mes galime būti labai įdomus partneris – taip pat ir Lietuvos finansų sektoriaus subjektams. Žinoma, negalime visko išspręsti patys, bet turime daug gerų pavyzdžių bendradarbiaudami su finansų institucijomis – valstybiniais bankais, privačiais bankais, mažomis ir didelėmis institucijos.
Mes iš tikrųjų galime būti joms pagalbininkais, kad jos teiktų didesnę paramą smulkiam ir vidutiniam verslui. Praėjusių metų lapkričio mėn. pasirašėme sutartį su „Luminor“, pagal kurią suteikėme jiems lėšų, kurias jie galėtų skolinti mažoms ir vidutinėms įmonėms, veikiančioms ekologiškesnės ekonomikos srityse. Taigi ateityje taip pat ieškosime tokio pobūdžio produktų.
– Pernai EIB grupė Lietuvoje projektų finansavimui skyrė 654 mln. eurų, bet palyginus tai nėra daug – vienam didesniam projektui gali prireikti 100 mln. eurų paskolos. Tad ar planuojate Lietuvoje skirti didesnį finansavimą?
– Pastarieji metai Lietuvoje buvo labai geri – manau, kad Lietuva buvo viena iš didžiausių paramos gavėjų, palyginus su ekonomikos dydžiu. Taigi aš labai teigiamai žiūriu į Lietuvą. Skirtingais metais finansavimo apimtys kils ar kris, bet mes turėsime labai aukštą veiklos lygį.
<...> Manau, kad atsinaujinančios energetikos sritis su vėjo jėgainėmis jūroje, sausumoje, energijos efektyvumo didinimo projektai – tai sritys, kurią galima plėtoti. Labai įdomi gali būti ir platesnių užmojų parama mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad jų veikla taptų ekologiškesnė. Mes taip pat bendradarbiaujame su vyriausybėmis, siekdami išsiaiškinti, kaip galėtume padėti, kalbant apie ES lėšų panaudojimą ir finansavimą iš mūsų pusės.
Mes taip pat ieškome naujų idėjų.
– Bet nors EIB grupės skiriamas finansavimas ir garantijos yra naudingas įrankis, jo nepakanka. Problema ne tik brangios paskolos, bet apskritai mažų ir vidutinių įmonių priėjimas prie finansavimo. Lietuvoje diskutuojama, kad naujas bankas galėtų tai pakeisti. Ar sutiktumėte su tuo?
– Tai turi nuspręsti pati šalis. Mes ieškome partnerių, bet mes patys nevystome finansų rinkos – tai valdžios institucijų darbas. Manau, kad finansų rinkos Baltijos šalyse vystysis ir tikriausiai pamatysime naujų pastangų.
– Vienas iš jūsų prioritetų – žalioji pertvarka (angl. green transition). Tačiau yra skaičiavimų, kad finansuoti žaliąją pertvarką vis dar trūksta 700 mlrd. eurų per metus. Tai dideli pinigai.
– Tai, tai daug pinigų. Vienintelis būdas pasiekti tokį investicijų lygį – įtraukti privatųjį sektorių, nes nėra pakankamai viešųjų pinigų.
Mes gana sumaniai bandome pritraukti privatų kapitalą. Kaip tai darome? Visų pirma, mes niekada nefinansuojame visų projekto išlaidų. Kodėl? Mes to nedarome, nes norime, kad ir kiti prisijungtų. Mūsų ekspertai (turime labai gerų ekspertų – įvairių sričių inžinierių, gydytojų ir pan.) pažiūri, atlieka skaičiavimus ir jei jie sako, kad tai ekologiška ir ekonomiškai pagrįsta investicija, tai taip pat yra signalas privatiems investuotojams – kad jie pasakytų: gerai, čia kažkas yra, mes taip pat investuosime savo pinigus. Taigi taip mes sutelkiame ir kitus.
– Dar viena svarbi tema – Ukrainos atstatymas. Kiek pinigų tai kainuos ir koks čia Europos investicijų banko vaidmuo?
– Mūsų vaidmuo ilgalaikėje perspektyvoje bus didelis – esame labai aktyvūs ir dabar. Kyjive atidarytas mūsų biuras, tad ieškome projektų, investuojame į viską, pradedant sveikatos apsauga ir baigiant infrastruktūra, o taip pat žiūrime, kaip galėtume padėti Ukrainos privačiam sektoriui.
Labai džiaugiamės, kad anądien buvo pasiektas toks svarbus valstybių narių susitarimas (Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai – 15min pastaba), nes mums reikia garantijų iš ES biudžeto, kad galėtume prisiimti riziką, o kai gausime šias garantijas, galėsime pasitelkti savo balansą ir daryti labai gerus dalykus.
Taigi dabar ruošiamės, kaip tai būtų galima panaudoti, taip pat turime patikos fondą, kurį sukūrėme praėjusiais metais. Lietuva prisidėjo, visos Baltijos šalys prisidėjo ir tai leidžia mums šiais metais, kol laukiame, kol Europos Komisija baigs rengti biudžetą, atlikti tam tikrus veiksmus. Taigi mums teks didelis vaidmuo.
– Karas Ukrainoje taip pat pakeitė geopolitinės situacijos vertinimą – užsienio investuotojai pradėjo nerimauti ir atsargiau vertinti Lietuvą ir visą Baltijos regioną. Ar tai pastebite?
– Taip. Mano vertinimu, tai buvo labiau trumpalaikė pasaulio investuotojų reakcija, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje aš visiškai nesibaiminu dėl Baltijos šalių – tai yra gerai valdomos, tvirtos ekonomikos, NATO narės. Jos bus patrauklios investicijoms. Manau, kai ateina toks šokas po brutalios invazijos, investuotojai ima visko bijoti, bet jūs būsite panašioje padėtyje kaip Suomija ir Švedija – turiu omenyje, mes ketiname ginti vieni kitus. Taigi šiuo požiūriu nebus jokio skirtumo.
Kai ateina toks šokas po brutalios invazijos, investuotojai ima visko bijoti, bet jūs būsite panašioje padėtyje kaip Suomija ir Švedija – turiu omenyje, mes ketiname ginti vieni kitus.
Tačiau Ukrainai reikia stiprios paramos – reikia, kad į Ukrainą sugrįžtų privačios investicijos. Ir čia mums reikia bendradarbiauti – visiems bankams, vyriausybėms ir privačiam sektoriui, kad suprastume, kaip galime juos paremti.
– Ačiū už pokalbį.
