Didžiausius viešojo sektoriaus deficitus šiuo metu turi Didžioji Britanija, Prancūzija, Graikija ir Kroatija. Dar trijų šalių – Suomijos, Lenkijos ir Rumunijos, deficitas lygus 3 proc.
Nuo 1998 m. , kuomet įsigaliojo ES stabilumo ir augimo paktas, net 25 iš 28 šalių narių buvo peržengusios minėtąjį deficito limitą. Vienintelės fiskalinės drausmės išimtys – Švedija, Estija ir Liuksemburgas.
Dalis finansų ekspertų viena iš svarbių 2008 m. krizės priežasčių įvardija agresyvią kai kurių šalių finansinio skatinimo politiką, kurios rezultatas – išsipūtę viešojo sektoriaus deficitai.
Jeigu 2007 m. minėtąjį deficitą turėjo tik dvi ES šalys narės – Vengrija ir Graikija, tai 2009 m. šis skaičius jau pasiekė 22, o tarp šių valstybių atsidūrė ir tokios fiskaline drausme garsėjusios šalys kaip Vokietija ir Austrija.
Remiantis šių metų prognozėmis, šalių išlaidūnių būrys bus mažiausias per devynerius metus. Tai, kad viešojo sektoriaus deficitus turi skolų smaugiama Graikija ir buksuojančiu ūkiu garsėjanti Prancūzija, jau mažai ką stebina. Abi šios šalys jau yra gavusios įspėjimus iš EK, o Prancūzija raginama kuo greičiau vykdyti ekonomikos gaivinimui būtinas reformas.
Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas tikisi, kad deficito naštos šalis atsikratys iki 2017 m., nors „Bloomberg“ atliktos ekonomistų apklausos duomenimis, pagrindo tokiam optimizmui nėra daug. Ekonomistai prognozuoja, kad Prancūzijos valstybinio sektoriaus deficitas kitais metais sieks 3,2 proc., o iki 3 proc. ribos nusmuks tik 2018 m.
Geriausiai su biudžetu besitvarkančios šalies titulas 2016 m. gali būti suteiktas Liuksemburgui.
Be Prancūzijos, kitąmet viešojo sektoriaus deficitas numatomas tik Kroatijai, vis dar neatsigaunančiai nuo šešerius metus trunkančios recesijos.
Geriausiai su biudžetu besitvarkančios šalies titulas 2016 m. gali būti suteiktas Liuksemburgui, turinčiam viešojo sektoriaus perteklių, siekiantį 0,4 proc. BVP. Už jo rikiuojasi Estija ir Vokietija, kurių vyriausybės jau trečius metus iš eilės išleis mažiau pinigų, nei jų surinks.