Anot jos, apie infliacijos mažėjimą signalizuoja tarptautinėse rinkose pingančios žaliavos ir mažėjantys tiekimo grandinių trikdžiai.
„Stebint tarptautinę aplinką lyg ir matome, kad infliacijos tolesniam kilimui erdvės tikrai nėra daug, praktiškai jos nėra, tačiau iki galutinio vartotojo dar tie impulsai neatkeliavo“, – antradienį pasaulio ir Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje sakė įmonės „INVL Asset Management“ ekonomistė.
INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 19 proc., o kitais metais – 5 procentus.
Ekonomistės teigimu, pagrindinė aukštos infliacijos priežastis yra energetinių išteklių augimas, tačiau dujų ir elektros kainos tarptautinėse rinkose pastaruoju metu mažėja. Ji neatmeta, kad kitų metų pradžioje ištuštėjus dujų saugykloms Europoje jos vėl gali brangti.
„Tą problemą, kurią sprendėme visus šiuos metus – dujų saugyklų užpildymą – mes ją turėsime ir kitais metais. Natūralu, nes energetinė transformacija negali įvykti labai greitai, tą pereinamąjį laikotarpį dujos mums gali būti brangios dėl įvairių problemų (...). Yra trikdžių, kurie yra rizikos židiniai, galintys išbalansuoti rinką“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, aukšta infliacija artimiausiu metu gali lemti aukštesnes palūkanų normas, kurias didina centriniai bankai, siekdami pažaboti spartų kainų augimą.
„Tiek šiapus, tiek anapus Atlanto metinės infliacijos rodikliai vis dar yra dideli, tai kelia nemažai nerimo centriniams bankams. Infliacija yra kertinis kompasas centrinių bankų pinigų politikai, šiuo atveji šis kompasas rodo rimtą problemą, dėl to centriniai bankai yra priversti imtis tradicinių priemonių, kad pažabotų infliaciją“, – kalbėjo ekonomistė.
I.Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad šių metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,7 proc., tačiau kitąmet, anot jos, Lietuvos ūkis slystels į negilią 0,5 proc. recesiją. Pavasarį ji prognozavo, kad šalies BVP augs 1,3 proc.
Pasak analitikės, šalies ūkį į priekį traukė pandemiją gana gerai išgyvenusi pramonė, informacinės technologijos, nekilnojamojo turto operacijos ir statybos, tačiau ne visiems sektoriams pavyks taip sėkmingai išgyventi dabartinę energetinę krizę.
„Aišku, žvelgiant į ateities perspektyvą, situacija neatrodo taip šviesiai. Energetikos krizė veikai ir mūsų eksportuotojų konkurencingumą, sąnaudų eilutėse energetikos kainos išauga kartais, reikia pergalvoti daug ir stipriai savo veiklą, norint išlikti konkurencingu kitų šalių atžvilgiu. Pramonei atkartoti sėkmės istoriją, kurią stebėjome per pandemiją gal ir nepavyks, laukia šiek tiek vangesnė fazė“, – sakė ekonomistė.
Jos manymu, eksporto apimtis kitais metais gali sumažėti ir dėl galimo ekonomikos susitraukimo Vokietijoje – pagrindinėje Lietuvos eksporto rinkoje.
„Mūsų kertinė eksporto rinka Vokietija ne tik kad neaugs, šiai ekonomikai prognozuojamas netgi susitraukimas“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje kilusi baimė, kad agresorių kaimynystė atbaidys užsienio investuotojus Lietuvoje, nepasitvirtino, tai liudija „Investuok Lietuvoje“ pirmojo 2022 metų pusmečio duomenys, kurie nėra mažesni už pernykščius, pastebi ekonomistė.
„Tikrai tų rizikų būta daug, bet smagu pastebėti, kad pirmąjį šių metų pusmetį pagal „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų investicijų apimtys vis dar pakankamai reikšmingos. Tiek pačių projektų apimtys, tiek sukurtų darbo vietų skaičius nenusileidžia pernykštiems rezultatams ir viršija 2020 metų rodiklius. Tai geras, palankus ir tinkamas signalas. Perspektyvos, kaip šalies, yra pakankamai šviesios“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
