Ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Žygimantas Mauricas teigia, kad kainų lygis priartėjo prie piko ir turėtų pradėti mažėti jau kovą.
„Tęsiasi energetikos nešėjų sukeltas impulsas, infliacija nedaug didesnė nei gruodį, ji leidžia tikėtis, kad metinio augimo didžiausia procentinė išraiška yra jau visai netoli. Kovą skaitinė išraiška jau turėtų būti mažesnė dėl palyginamosios bazės. Pernai pavasarį infliacija pradėjo kilti, pirmieji mėnesiai buvo vangūs kainų augimo dinamikos prasme, tik vėliau įsibėgėjo“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.
„Luminor“ ekonomistas Ž.Mauricas taip pat teigia, kad infliacija šiuo metu yra „arti piko“ – didesni rodikliai dar gali būti užfiksuoti vasarį, o nuo pavasario ji turėtų pamažu slopti. Tiesa, pasak jo, infliacija vis tiek išliks aukšta.
„Pagrindinė (aukštos infliacijos – BNS) priežastis yra ta, kad Lietuvoje ne tik energetikos kainų šuolį turime, ką turi praktiškai visos Europos Sąjungos šalys (...), bet Lietuvoje mes dar turime dviženklį maisto kainų augimą, paslaugų kainų augimas vis dar yra spartėjantis ir prekių kainų šuoliuką turime“, – BNS kalbėjo Ž.Mauricas.
„Dar nepamirškime to, kad virš dvidešimties procentų kyla nekilnojamo turto kainos“, – pridūrė jis.
Ž.Mauricas teigė, jog maisto kainų augimas jam buvo netikėtas.
„Maisto kainų augimas gal labiausiai neigiamai nustebino mane, turbūt ir kitus ekonomistus, nes ilgą laiką lyg ir buvo vilčių, kad auganti konkurencija (...) lyg ir stabdė tą kainų augimą, bet praėjusių metų pabaigoje nutrūko nuo pavadžio ir maisto kainų augimas“, – teigė ekonomistas.
Anot I.Genytės-Pikčienės, maisto produktų kainas vėliau šiais metais gali dar labiau didinti brangstančių trąšų poveikis.
„Labai neramu dėl antrinių infliacinių padarinių. Dabar jaučiame, kad energetikos nešėjų kainų šokas vilnija per prekes ir paslaugas, bet ilgainiui matysime ir maisto produktų kainų augimą – pažiūrėkime, kas darosi trąšų rinkose, jų kainų indeksai yra didesni kartais nei pernai ar pandemijos pradžioje. Tai didina sąnaudas, o brangimas pasieks ir galutinį vartotoją. Su nerimu lauksime šių metų derliaus“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Tuo metu, pasak Ž.Maurico, augančios energetikos kainos gali remti šalies stagnaciją ar net recesiją.
„Vienintelė viltis, kad tos energetikos išteklių kainos sumažės. Jeigu ne, iš Lietuvos išvyks labai didelis pinigų srautas ir neabejotinai tai atsilieps visiems kitiems sektoriams“, – svarstė ekonomistas.
„Nelinkėčiau užstrigti prie dujų ir naftos, nes tos rinkos vis labiau priklausys nuo trečiųjų šalių“, – pridūrė jis.
Ekonomistas prognozuoja, kad dujų kainų šuoliai gali pasikartoti ir kalbant apie naftą.
„Ką mes matome dujų rinkoje, aš nenustebčiau, jeigu mes pamatysime ir naftos rinkoje. (...) Gali būti, kad ir naftos kainų šuolių turėsime didesnių“, – teigė Ž.Mauricas.
Metinė infliacija sausį pasiekė 12,4 proc., vidutinė metinė – 5,7 proc., o mėnesio – 2,2 proc., pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausia metinė infliacija nuo 1996 metų gruodžio, kai ji siekė 13,1 procento.
