„Energijos nešėjai yra pagrindinis faktorius, kodėl infliacija įsibėgėja vis labiau, bet, žinoma, ir toliau tęsiasi pandemijos paliktas šleifas žaliavų rinkose. Matome, kad neatsilaisvina susiformavę butelių kakleliai tiek kalbant apie maisto žaliavas, tiek apie metalus, tiek jau ir apie tarpinio vartojimo prekes ir produktus“, – BNS trečiadienį komentavo I.Genytė-Pikčienė.
Prognozuodama būsimą infliacijos lygį ekonomistė sakė, kad vien dėl palyginamosios bazės kurį laiką bus galima stebėti „gąsdinantį“ metinį augimą, o vėliau daug kas priklausys nuo energijos išteklių rinkų.
„Jau dabar lyg ir matome pakritusias didmenines kainas TTF (Nyderlandų indeksas – BNS) taške, tai reiškia, kad, matyt, pavyko kažkiek derybos su Rusija ir ta pasiūla, kuri tiek laiko buvo ribota, šiek tiek atlaisvėjo“, – sakė analitikė.
Anot jos, spaudimas kainoms atlėgtų, jeigu mažėtų paklausa naftai. Be to, svarbų vaidmenį vaidina ir neatsigaunančios išsibalansavusios tiekimo grandinės.
„Bet bent jau kol kas iš OPEC susitikimo sprendimų, kažkokių reikšmingų situacijos proveržių nesimato, tad visos viltys į tai, kaip vystysis pasaulio ekonomika ir paklausa naftai“, – sakė ekonomistė.
Pasak I.Genytės-Pikčienės, galima tikėtis, kad po žiemos sumažėjus šildymo poreikiui ateis ir kainų augimo atoslūgis.
„Matyt, pavasaris bus šiek tiek lengvesnis laikotarpis, kuomet bent jau sezoninis veiksnys, sakykime, sušvelnės (...) Gal net atsiras ir tam tikrų mėnesinių sulėtėjimo momentų, kad kainos net ir pakris pavasarį, gali tokių atvejų tikrai būti“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, buvo 1,7 proc. mėnesio infliacija. Metinė infliacija – spalį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu – siekė 8 proc., o vidutinė metinė infliacija – 3,1 proc. (rugsėjį – atitinkamai 6,3 proc. ir 2,5 proc.).
