Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3 proc. kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5 proc. dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3 proc. nuo atlyginimo sieks po 16,40 eurų kas mėnesį.
Be to, anot SADM, kitais metais sumažės mokesčiai, kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3 proc. nuo atlyginimo, sumažėję mokesčiai kompensuos apie pusę įmokos, o jei pradės kaupti nuo 1,8 proc., tuomet mokesčių sumažėjimas padengs didžiąją įmokos dalį.
Priimant spendimą – kaupti ar ne – svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis.
„Priimant spendimą – kaupti ar ne – svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis. Asmuo turėtų žinoti, ar jis šiuo metu kaupia antroje pensijų pakopoje ir jeigu kaupia – tuomet savo pensijų kaupimo bendrovėje reiktų pasidomėti, ar kaupiama tik „Sodros“ lėšomis, ar prisidedama nuo savo atlyginimo. Atsakius į šiuos klausimus, taps aišku, kokių žingsnių galima imtis“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
1 grupė: jauni dirbantieji iki 40 metų, kurie nekaupia
Dirbantys gyventojai iki 40 metų, kurie iki šiol nekaupė, nuo kitų metų bus įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, tačiau galės atsisakyti kaupti apie tai pranešę „Sodrai“.
Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei:
-
Iki 2019 m. sausio 31 d. „Sodra“ apie įtraukimą į kaupimo sistemą informuos asmeniškai: per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (https://gyventojai.sodra.lt) ir registruotu laišku.
-
Jeigu asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.
-
Nuo 2019 m. liepos mėn. bus pradėtas įmokų mokėjimas. Įmoka sudarys 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio. Įmoka per penkerius metus pasieks 3 proc. (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3 proc. nelaukdami penkerių metų).
-
Kaupiant po 1,8 proc. sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3 proc. – apie pusę.
-
Valstybės paskata sieks 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3 proc. ir 0,3 proc. – kaupiantiems po 1,8 proc. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu.
-
Jeigu asmuo nenori kaupti – apie savo nenorą jis turi pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d.
-
Įtraukimas į kaupimo sistemą bus kartojamas kas 3 metus iki asmuo sulauks 40 metų.
- Sutartis dėl kaupimo bet kada galima sudaryti savanoriškai nelaukiant įtraukimo į kaupimo sistemą.
2 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys prisideda nuo atlyginimo po 2 proc.
Dalis dirbančių žmonių šiuo metu kaupia pagal formulę 2+2+2. Ji reiškia, kad 2 proc. nuo atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą perveda pats žmogus, 2 proc. iš sumokėtų žmogaus įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo skiriama iš valstybės biudžeto.
Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei:
-
Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 3 proc. nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi.
-
Sumažėję mokesčiai visiškai kompensuos „Sodros“ pervedimų atsisakymą ir įmokos pasikeitimą.
-
Valstybės paskata sudarys 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
-
Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.
-
Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.
- Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti dėl dalyvavimo kaupime sumažintos pensijos dydį bei įsigyti daugiau taškų, pagal kuriuos skaičiuojama senatvės pensija, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.
3 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys nuo atlyginimo neprisideda
Dalis dirbančiųjų šiuo metu kaupia pagal formulę 2+0+0. Ji reiškia, kad įmokas į pensijų fondą perveda tik „Sodra“, o pats žmogus visiškai neprisideda prie kaupimo, tad iš valstybės biudžeto nėra skiriama paskata.
Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei:
-
Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi. Per penkerius metus įmoka pasieks 3 proc. (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3 proc. nelaukdami penkerių metų).
-
Kaupiant po 1,8 proc. sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3 proc. – apie pusę.
-
Valstybės paskata sieks 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3 proc. ir 0,3 proc. – kaupiantiems po 1,8 proc. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu.
-
Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.
-
Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.
-
Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti „Sodros“ senatvės pensijos dydį, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.
4 grupė: dirbantieji virš 40 metų, kurie nekaupia
Dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia ir jau yra sulaukę 40 metų nebus įtraukiami į atnaujintą kaupimo sistemą, tačiau bet kuriuo metu gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti gyventojai.
Jeigu tokio amžiaus nekaupiantis žmogus kaupti nenori, jam nieko daryti nereikia.
Priimant sprendimą, kaupti savanoriškai ar ne, svarbu įvertinti, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje laikomas prasmingu tuomet, kai trunka ne trumpiau nei 25–30 metų.
5 grupė: sustabdžiusieji kaupimą 2013 m.
Antroji pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje buvo įtvirtinta 2004 m., tačiau tuomet įmokos buvo pervedamos tik iš „Sodros“. 2013 m. sistema keitėsi, šalia „Sodros“ pervedimų atsirado galimybė prie kaupimo prisidėti pačiam dirbančiajam, kurį valstybė skatindavo tokio paties procentinio dydžio paskata iš valstybės biudžeto.
Keičiant taisykles 2013 m. buvo sudarytos galimybės dar kartą apsispręsti dėl kaupimo antrosios pakopos sistemoje, todėl dalis gyventojų tuomet nutarė stabdyti kaupimą, o lėšas paliko pensijų fonduose.
Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei:
-
Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo nėra sulaukęs 40 metų, jis bus įtrauktas į atnaujintą kaupimo sistemą kaip ir kiti jauni dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia (žiūrėti 1 grupę).
-
Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo jau yra sulaukęs 40 metų, jis nebus įtrauktas į kaupimą, bet gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai (žiūrėti 4 grupę).
Lietuvos pensijų sistema
Lietuvos pensijų sistema yra sudaryta iš 3 pakopų.
Pirmąją pakopą sudaro valstybinis socialinis draudimas, kai dirbantys Lietuvos gyventojai nuo savo darbo užmokesčio moka įmokas „Sodrai“. Teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja, kai sukaupia reikiamą stažą. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje yra 15 metų, būtinasis – 30,5 metų, bet 2027-aisiais pasieks 35-erius metus. Norint sukaupti stažo metus reikia mokėti įmokas bent nuo dvylikos minimalių mėnesinių algų per metus.
Antrąja pakopa vadinamas pusiau privatus kaupimas pensijų fonduose, kai dalis ar visa įmoka pervedama iš „Sodros“ ir/ar valstybės biudžeto, bet prie kaupimo gali prisidėti ir pats dirbantysis. Nuo kitų metų antroji pensijų pakopa Lietuvoje reformuojama taip, kad 3 proc. nuo darbo užmokesčio prisidėtų dirbantysis, o valstybės paskata sudarys 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Trečioji pensijų kaupimo pakopa – tai visiškai privatus kaupimas, kai įmokas moka pats dirbantis asmuo, sudaręs sutartį su pensijų kaupimo bendrove.
