Ir net neiškeliant kojos iš namų parsisiųsti kokybiškas nuotraukas, peržiūrėti virtualias ekspozicijas, užsisakyti restauratorių paslaugas arba pasidalinti savo informacija, žiniomis su kitais.
Lankytojams – nauji eksponatai ir žinios
Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro vedėja, projekto „Virtualus muziejus“ vadovė Danutė Mukienė sako, kad tik iš pirmo žvilgsnio muziejų gyvenimas atrodo nuobodus: „Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad muziejuose saugoma tik tai, kas yra pateikta ekspozicijoje, o muziejininkų darbas ir baigiasi tų eksponatų priežiūra. Iš tiesų ten verda labai intensyvus gyvenimas: vertybės tyrinėjamos, organizuojamos įvairios parodos, ieškoma naujų eksponatų, vyksta leidyba, edukacinės veiklos ir renginiai, restauruojamos vertybės, kuriami ir plėtojami interneto leidiniai, ekspozicijose diegiami įvairūs interaktyvūs sprendimai, skaitmeninama.“
Pasak pašnekovės, Lietuvos muziejuose šiuo metu yra sukaupta daugiau negu 7 milijonai eksponatų ir nemažai kitų kultūros paveldo objektų, saugomų šių įstaigų rinkiniuose, archyvuose, fototekose, audiotekose, videotekose.
„Tačiau kone visi Lietuvos ir užsienio muziejai susiduria su ta pačia problema – plotai, skirti ekspozicijoms, yra riboti. Tiek mūsų, tiek pasaulio muziejai turi galimybę parodose, nuolatinėse ekspozicijose visuomenei pristatyti tik apie 5–10 procentų juose sukauptų ir saugomų vertybių. Todėl, atsiradus technologinėms galimybėms, muziejai pradėjo skaitmeninti turimus kultūros paveldo objektus ir tą turinį viešinti. Juk visuomenei tai yra įdomu, žmonės nori žinoti, kas kaupiama muziejų saugyklose“, – sako D. Mukienė.
Ji pasakoja, kad dar 2010–2012 m. buvo sukurta valstybinė, visiems Lietuvos muziejams skirta Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS), kuri leidžia ne tik kaupti skaitmeninį turinį ir visuomenei teikti aktualią informaciją, ją integruoti į nacionalinę ir tarptautinę virtualią kultūros paveldo erdvę, bet ir vykdyti automatizuotą rinkinių apskaitą. Šiandien tokie muziejai kaip Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus jau yra atsisakę popierinės eksponatų apskaitos ir naudoja LIMIS.
Tačiau keičiasi informacinės technologijos, kinta ir vartotojų poreikiai. Atsirado būtinybė, didinant sistemos saugumą, pritaikyti ją veikti pagal paskutiniais metais priimtus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su duomenų sauga, eksponatų ir kitų vertybių apskaita, informacijos apie juos sklaida. Visuomenė nori iš muziejų gauti ir daugiau elektroninių paslaugų.
Keičiasi informacinės technologijos, kinta ir vartotojų poreikiai.
„Nuo tada, kai LIMIS buvo sukurta, aiškinamės, ką reiktų keisti, tobulinti. Daugiausiai pasiūlymų gauname iš muziejų, nes savo darbe LIMIS jau naudoja daugiau negu 70 muziejų. Tačiau kiekvienas muziejus skirtingas, todėl nevienodi ir jo poreikiai. Pavyzdžiui, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus eksponatų apskaitą vykdo kitaip nei Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, o Lietuvos nacionalinis LDK valdovų rūmų muziejus – dar kitaip. Natūralu, kad visi muziejai nori, kad informacinė sistema būtų pritaikyta jų darbui, kad naudotis ja būtų patogiau“, – sako D. Mukienė. Būtent todėl ir buvo nutarta įgyvendinti LIMIS plėtros, modernizavimo ir e. paslaugų projektą „Virtualus muziejus“.
Informacija čia ir dabar
Ji pastebi, kad interneto vartotojų poreikiai irgi keičiasi. „Manau, kad LIMIS galima jau seniai vadinti aukso kasykla moksleiviams, studentams, mokytojams, mokslininkams, leidykloms. Juk visa ten pateikta informacija yra parengta specialistų, tačiau modernizavus šią sistemą ji bus dar geriau žinoma ir patrauklesnė, ja galės naudotis įvairaus amžiaus žmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai turėtų būti labai naudinga ir mūsų emigrantams“, – įsitikinusi D. Mukienė.
Tačiau žmonių jau nebetenkina akademinis ar lėtas informacijos pateikimas. „Šiandien portalo www.limis.lt naudotojas dar negali vienu spustelėjimu atsisiųsti kokybiškos kokio nors eksponato nuotraukos. Jei sistema pateikia tik viešinimui skirtų parametrų vaizdus, norint gauti aukštos kokybės skaitmeninį vaizdą, reikia pateikti prašymą muziejui, tada dar palaukti keletą dienų, kol tas vaizdas bus atsiųstas elektroniniu paštu ar kitu būdu. Akivaizdu, kad tokia situacija šiandien jau netenkina nieko – informacijos reikia čia ir dabar“, – sako D. Mukienė.
Modernesnė sistema – patrauklesni muziejai
„Modernizavus šią informacinę sistemą, modernesni taps ir muziejai“, – žada D. Mukienė. Ji pasakoja, kad bus sukurtas „Virtualus muziejų turas“, kuris leis sėdint prie kompiuterio virtualioje erdvėje aplankyti įdomiausias, vertingiausias Lietuvos muziejų ekspozicijas.
Taip pat bus parengta 10 audiogidų, kurie bus skirti vaikams parengtų ekspozicijų aiškinimui, Lietuvos liaudies buities muziejaus vertingiausi tradicinės kaimo kultūros pastatai internete bus pateikiami 3D skaitmeninių vaizdų pavidalu, į muziejuose vykstančius renginius, edukacinius užsiėmimus bus galima užsiregistruoti, juose rezervuoti vietas, bilietus į muziejus užsisakyti iš anksto ir internetu.
Pašnekovė žada, kad prisijungus prie LIMIS portalo, bus galima gauti informaciją apie muziejuose dirbančius restauratorius, jų specializaciją ir kvalifikaciją, muziejų teikiamas restauravimo paslaugas ir jas užsisakyti.
LIMIS sistemoje bus galima sudaryti sutartis su muziejais ir iš sistemos duomenų bazių atsisiųsti aukštos kokybės skaitmeninius vaizdus. Sistema bus pritaikyta ir regos negalią turintiems žmonėms – išsamią informaciją apie muziejus, jų veiklą, sukauptas vertybes sistemoje bus galima ne tik perskaityti, bet ir keliomis kalbomis perklausyti garsu, o klausos negalią turintys LIMIS naudotojai čia patogia forma ras daugiau lietuvių gestų kalba pateikiamos informacijos.
Taip pat bus modernizuota šiuo metu veikianti e. paslauga „E-gidas“.
Dar viena naujovė – prie LIMIS galės jungtis bet kuris interneto naudotojas, o į specialiai tam skirtas duomenų bazes žmonės galės teikti duomenis apie kultūros paveldo objektus, galės naudotis sistemos viešosiomis prieigomis ir kurti įvairias virtualias parodas, virtualias istorijas, iš sistemos atsisiųsti tokių parodų kūrimui skirtą programinę įrangą ir ja naudotis.
„Planuojama suskaitmeninti ir į nacionalinę bei tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę integruoti duomenis ne mažiau kaip apie 63 500 muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų, bus sukurta daugiau 3D skaitmeninių vaizdų. Dalis šių duomenų bus panaudota kuriant ir teikiant visuomenei e. paslaugas.
Taigi, įgyvendinus projektą, LIMIS turėtų gerokai pasikeisti. Projektas tęsis 36 mėnesius – iki 2021 m. liepos 31 d. Tikimės, kad visus šio procesus pavyks sėkmingai suvaldyti ir galutiniu jo rezultatu džiaugsis ne tik muziejai, projekto partneriai, bet ir visuomenė. Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto, jam skirta 4,23 mln. eurų.“, – sako D. Mukienė.
Nors „Virtualaus muziejaus“ projektą vykdo Lietuvos dailės muziejus kartu su 6 partneriais –Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Lietuvos jūrų muziejumi, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Lietuvių kalbos institutu ir Kultūros paveldo departamentu, tačiau naudą pajus ir visi kiti Lietuvos muziejai.
Bus ne tik patobulinta LIMIS sistema, bet ir sukurta 10 naujų e. paslaugų: „Virtualus muziejų turas“, „Audiogidas vaikams“, „Skaitmeniniai pasakojimai / Virtualios parodos“, „Kultūros paveldo objektų restauravimas“, „Didelių parametrų skaitmeninių vaizdų teikimas“, „Registracija, bilietų įsigijimas į muziejų renginius“, „Interaktyvių virtualių pasakojimų paslauga „Mano ir mūsų istorija“, „Po Vilniaus pilių teritoriją virtualiai“, „Meno kūriniai, moksliniai tyrimai ir jų autorių paieška“, „Lietuvių kalba per priemones, eksponatus bei ekspozicijas“.
