Nors 2022 metų sausį metinė infliacija Latvijoje buvo mažesnė negu ankstesnį mėnesį ir sumažėjo nuo 7,9 proc. 2021 metų gruodį iki 7,4 proc., tai nereiškia, kad infliacija jau pasiekė piką, mano ekspertė.
„Dėl vyriausybės paramos vartotojams priemonių sumažėjo tam tikrų energijos išteklių kainos ir tai šiek tiek pristabdė bendrą infliaciją. Tačiau šios priemonės yra trumpalaikės ir yra numatytos keturiems mėnesiams, todėl energijos išteklių pabrangimo poveikis infliacijai pasislinks į metų vidurį. Tiesa, tai nereiškia, kad kainos gegužę vėl pašoks – galbūt iki to laiko pasikeis kainos rinkoje“, – pažymi I.Opmanė.
Pasak ekonomistės, be energijos išteklių brangimo, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa ir maisto produktų kainų kilimas. Jį skatina gamybos sąnaudų, įskaitant sąnaudas energijos ištekliams ir darbo jėgai, didėjimas, dėl kurio pirmiausia kyla neperdirbtų produktų kainos, o paskui kainos visoje gamybos grandinėje iki galutinio vartotojo.
„Kaip ir energijos išteklių kainos, maisto kainos visame pasaulyje taip pat kyla“, – rašo Latvijos banko ekonomistė.
Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos maistui sudaro maždaug ketvirtadalį bendrų Latvijos vartotojų išlaidų, maisto produktų brangimą gyventojai galbūt pajus dar skausmingiau negu energijos išteklių kainų kilimą.
„Ką gi daryti Latvijos vartotojui, kuris neturi galimybės darže sau užsiauginti krapų ir bulvių? Mes negalime tikėtis, kad valstybė kompensuos visų įmanomų kainų kilimą“, – pažymėjo I.Opmanė ir pridūrė, kad šiemet vis didesnę svarbą turėtų įgyti paramos mažiau pasiturinčioms gyventojų grupėms klausimai.
Oficialiais duomenimis, vartotojų kainos Latvijoje sausį, palyginti su gruodžiu, nepakito, o metinė infliacija sudarė 7,4 procento.
