Vienas iš į pagalbą ukrainiečiams suskubusių viešbučių – sostinėje įsikūręs „Corner hotel“, kuriame pabėgėliams iš Ukrainos išskirti 35 kambariai. Jame jau apgyvendinti 75 žmonės, įskaitant ir vaikus.
„Kai prasidėjo neramumai ir pirmieji pagalbos prašymai, nedelsdami apvarstėme ir atidavėme vieną aukštą. Pirmieji žmonės atvyko kovo 2 dieną, pradžioje buvo užimti 8 kambariai, antrą dieną galvojome, kad turėsime apie 15, bet tą pačią naktį užsipildė beveik visi kambariai. Dabar visi kambariai yra užimti“, – 15min sakė viešbučio generalinė direktorė Rima Mikalauskienė.
Anot jos, dalis žmonių viešbutyje apsistojo laikinai ir ieško galimybės išvykti pas draugus, gyvenančius Europoje, tačiau kita dalis čia turėtų pagyventi ilgiau. Kol kas viešbutis nusprendęs suteikti gyvenamąją vietą mėnesiui, o toliau žiūrės, kaip klostysis situacija.
R.Mikalauskienės teigimu, dalį pabėgėlių viešbutis priėmė reaguodamas į įvairių asociacijų kvietimus, tačiau didelė dalis žmonių kreipėsi tiesiogiai, nes įstaiga pranešė apie tai per socialinius tinklus. Tiesa, pašnekovė tvirtino, kad norinčių apsigyventi yra daugiau, nei jie gali priimti.
„Labai sunku ir gaila, kad negalime rezervuoti iš anksto, nes šių dalykų neįmanoma nuspėti. Teikiame neatlygintiną paslaugą, todėl žmonės bando susirasti gyvenamąją vietą ir jeigu to padaryti nepavyksta, jų juk neiškeldinsime. Todėl procesas šiuo atveju yra kitoks ir negalime rezervuoti iš anksto“, – sakė ji.
Šiuo metu viešbutis ne tik suteikia apgyvendinimą, bet ir maitina per pusryčius bei pietus, leidžia išsiskalbti drabužius. R.Mikalauskienė sakė, kad šiuo metu jiems trūksta vaikiškų spalvinimo knygučių. Įvairių daiktų į viešbutį atneša ir patys lietuviai, kurie atsiliepė į viešbučio kvietimą socialiniuose tinkluose.
„Kai pasidalinome socialinėje erdvėje, patys negalėjome suvokti, kad žaibišku greičiu sulaukėme labai daug pagalbos siūlymų. Ir iš partnerių, su kuriais bendradarbiaujame, ir iš kaimynų, kurie šalia įsikūrę, ir iš visai nepažįstamų, Naujamiesčio bendruomenės. Esame labai dėkingi, nes sulaukiame labai daug paramos ir turime kontaktų, kad jeigu ką, rašykite, pagelbėsime, atnešime. Šiandien gavome žaidimų konsolę vaikams, kiekvieną dieną galvojame, kaip kažkaip paįvairinti jiems tą buvimą, kaip palengvinti dienas ir praskaidrinti nuotaiką“, – 15min sakė viešbučio vadovė.
Viešbutis – laikina stotelė
Vilius Vaičekauskas, „Darnu Group“ viešbučių grupės direktorius, 15min pasakojo, kad viešbutyje „Urbihop“ ukrainiečių apgyvendinimui yra skirta 30 kambarių, kol kas jų užimta tik dalis.
„Apgyvendinimas skiriamas nemokamai ir neribotam laikui, tačiau viešbutis – tik laikina stotelė, nes Lietuvos institucijos nuolatiniam gyvenimui ukrainiečiams ieško būsto nuomai, kad kiekvienas atvykstantis turėtų patogesnę buitį – pavyzdžiui, – virtuvę ir galėtų ruošti maistą namuose“, – 15min sakė jis.
V.Vaičekauskas tvirtino, kad kambarių skirstymą jie yra atidavę į iniciatyvos „Stiprūs kartu“ rankas.
„Bet darome ir išimtis – pavyzdžiui, šiuo metu viešbutyje gyvena ką tik iš Ukrainos atvykusios mūsų darbuotojų ukrainiečių šeimos“, – tvirtino pašnekovas.
Žmonėms reikalingas emocinis palaikymas
Kelis viešbučius Lietuvoje ir Rumunijoje valdančios bendrovės „Apex Alliance Hotel Management“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Ernesta Pranckūnaitė 15min pasakojo, kad abiejose šalyse neatlygintinai priima pabėgėlius trumpam apsistojimui. Iš Ukrainos atvykę žmonės čia apsistoja tol, kol jiems surandami ilgalaikiai namai.
„Viešbučiai suteikia kambarius, visą maitinimą ir visokeriopą pagalbą, kurios jiems reikia (nukreipimas dėl tolimesnio apgyvendinimo, gydytojų konsultacijos ir t.t.). Kambarių skaičius varijuoja nuo poreikio, bet kasdien Lietuvos viešbučiuose suteikiame vidutiniškai 20 kambarių su maitinimu“, – sakė ji.
Taip pat E.Pranckūnaitė pridėjo, kad tiek Lietuvoje, tiek Rumunijoje priimami viešbutyje norintys dirbti ukrainiečiai.
E.Pranckūnaitė pasidalijo keliomis atvykusių žmonių istorijomis. Į vieną bendrovės valdomą viešbutį buvo atvykusios dvi moterys su 6 mėnesių amžiaus kūdikiu. Jos tris dienas bėgo iš Kyjivo, kūdikiui susirgus gulėjo ligoninėje, o vakar iš artimųjų sužinojo, kad jų namas yra susprogdintas. Anot pašnekovės, moterys per savanorius susirado butą Klaipėdoje, vyks ten ir ieškos darbo.
„Kelios šeimos su 4 vaikais tiesiog klaidžiojo Kauno Laisvės alėjoje vėlai vakare, neturėdami kur eiti, kai žmonės nukreipė į mūsų viešbutį. Taip pat priėmėme grupę ukrainiečių, atostogavusių Madeiroje ir tiesiog sužinojusių, kad nebeturi kur grįžti namo“, – pasakojo ji.
Anot E.Pranckūnaitės, visi pabėgėliai apsistoję įmonės valdomuose viešbučiuose itin išsigandę ir labiausiai jiems reikalingas emocinis palaikymas, nukreipimas į organizacijas Lietuvoje, kurios gali pasirūpinti jų ilgalaikiu apsistojimu čia.
„Viešbučiai savo iniciatyva aukojo organizacijoms patalynę, rankšluosčius, pagalves, higienos priemones. Viešbučių darbuotojai ir vadovai savanoriauja ir prisideda prie įvairių iniciatyvų. Viešbučių valdymo kompanija taip pat prisidėjo rinkdama reikalingus daiktus, telefonus“, – vardijo ji.
Trūksta atskirų butų ir namų
Vienas iš „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis pasakojo, kad iniciatyvos internetiniame puslapyje pabėgėliai užpildo anketą apie savo poreikį ir tuomet jiems parenkama gyvenamoji vieta pagal jų nurodytą informaciją.
„O už tuos žmones, kurie nėra užpildę anketų ir patenka į laikiną pabėgėlių apgyvendinimo centrą Alytuje arba Vilniuje, paraiškas užpildo ten dirbantys savanoriai. Jie ten palaukia, kol būstas surandamas, ir jau kiti savanoriai išveža į jų gyvenamąją vietą“, – sakė jis.
Anot E.Jakilaičio, viešbučiai naudojami kaip trumpalaikė nakvynės vieta.
„Viešbučiai mums yra kraštutinis reikalas, nes tikslas, kad žmogus registracijos centre ilgiausiai miegotų vieną naktį ir kuo greičiau gautų būstą, o neitų iš vienos vietos į kitą“, – 15min tvirtino jis.
E.Jakilaitis sakė, kad dabar labiausiai trūksta atskirų butų ir namų arba erdvių namuose, kuriuose būtų atskiras sanitarinis mazgas. Pašnekovo teigimu, priimti pabėgėlius norintys, bet turintys tik sofą svetainėje, gali registruotis, tačiau tokius atvejus „Stiprūs kartu“ savanoriai traktuoja kaip kraštutinį atvejį.
„Įsivaizduokite, kad žmonės atvažiuoja į Lietuvą ir į butą mažų mažiausiai mėnesiui, kai kurie dviem ir trims mėnesiams. Pradžioje, kol jie vienas kitam papasakoja, gal ir yra patogu, bet įsivaizduokite, rutina ir jei butas ankštas ir jame savininkai miega miegamajame, o svetainėje gyvena pabėgėliai... Kol kas tai traktuojame kaip kraštutinį atvejį, ne kaip prioritetą“, – kalbėjo jis.
Pasak E.Jakilaičio, prisidėti prie pabėgėlių apgyvenimo Lietuvoje raginami tie, kurie užsiima nekilnojamojo turto nuoma.
„Skatiname solidarizuotis ir kurį laiką negauti pajamų, bet užleisti būstą karo pabėgėliams. Tai tikrai bus geresnės dvasinės pajamos nei keletas šimtų eurų, gautų už būsto nuomą“, – įsitikinęs jis.
