„Mes matome, kad solidarumo įnašo lėšas galima pradėti įgyvendinti jau nedelsiant ir sukūrus maksimaliai „žalią“ koridorių administraciniu požiūriu tokiems projektams iš tikrųjų galėtume nušauti du zuikius: skatinti investicijas, kitas – stiprinti savo karinę infrastruktūrą“, – antradienį Žinių radijui sakė I.Segalovičienė.
Jos teigimu, įnašo lėšomis finansuojami karinės infrastruktūros projektai padės išlaikyti Lietuvos ekonomiką gyvybingą.
„Karinio mobilumo projektai, tame tarpe ir tie, kurie bus finansuoti iš solidarumo įnašo, jie turės tikrai labai didelę reikšmę investicijų skatinimui, tam, kad padėtume mūsų ekonomikai būti kuo labiau gyvybingai ir išlikti toje pozityvioje trajektorijoje“, – sakė I.Segalovičienė.
Lietuvos bankų asociacijos teigimu, jai nerimą kelia ir praktiniai naujo mokesčio klausimai – iki šiol nėra aišku, kaip konkrečiai jis bus skaičiuojamas ir mokamas, nors avansinis įnašas pirmąkart turi būti sumokėtas jau iki rugpjūčio 31 dienos, be to, gali reikėtų keisti bankų IT sistemas.
I. Segalovičienė teigia, kad kylant klausimų juos turės spręsti Finansų ministerija ar Lietuvos bankas.
„Tikimės, kad solidarumo įnašas suveiks taip, kaip buvo sumodeliuotas, sumanytas, o jeigu pakeliui atsiras įvairiausių klausimų, tiek valstybės institucijos, Finansų ministerija, tiek Lietuvos bankas gali imtis įvairių papildomų veiksmų tai trajektorijai koreguoti“, – teigė I.Segalovičienė.
Anot jos, solidarumo įnašo įstatymas yra pagrįstas, iš bankų padedantis surinkti netipines ir neplanuotas pajamas.
„Prezidento manymu, šis solidarumo įnašo įstatymas yra pagrįstas ir atitinka tas realijas – tą tokį netipiškumą pajamų, kurios iš dangaus nukrito bankams, tiek netipiškas poreikis ir mūsų gynybai, ir nacionaliniam saugumui, kurį mes turime stiprinti“, – sakė I.Segalovičienė.
Įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
