„Prezidentas siūlo įvesti šeimos mokesčių lengvatą arba kitaip dar papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), toks dabar galioja šeimoms su negalia, kurie dirba. Iš kur ateina tas pasiūlymas – pirmas dalykas, prezidentas siekia taikliai mažinti nelygybę, NPD artinti prie minimalios mėnesio algos, antras dalykas, stiprinti dirbančias šeimas“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė prezidento patarėja.
„Ir trečias dalykas – mūsų mokesčių sistema stokoja svarbaus elemento – pas mus viskas atsžvelgiama tik į pajamas, kiek gauni pajamų, bet neatsižvelgiama, kokia tavo šeima, namų ūkis, ar tu vienasm ar su vaiku, ar vienas dirbi ir turi išlaikyti sergantį šeimos narį“, – pridūrė ji.
I.Segalovičienės teigimu, Vokietijoje, Airijoje, Australijoje taikomos šeimos lengvatos, jos veikia kartu su vaiko išmokomis.
„Kas labai svarbu, kad vaiko pinigai, kurie dabar yra, prieš pastatomi NPD mokesčių lengvatai. Bet valstybėse galioja ir tas, ir tas, išmokos vaikams yra instrumentas minimalioms pajamoms užtikrinti, tai priemonė skurdui mažinti, tačiau šeimoms mokesčio lengvata, kaip mokestinis instrumentas, skirtas nelygybei mažinti ir vidurinės klasės stiprinimui“, – sakė prezidento patarėja.
„Pirmas žingsnis, reikia jį įvesti, ilguoju laikotarpiu, kai jis atsidurs sistemoje, biudžetiniai sprendimai jį galėtų kasmet stiprinti ir mes galėtume pasiekti svarbų tikslą – mažinti šeimų apmokestinimo lygį ir tokiu būdu mažinti nelygybę“ – sakė ji.
I.Segalovičienės teigimu, sprendimai dėl pajamų nelygybės turi būti taiklūs, tačiau Vyriausybės siūlomas individualios veiklos apmokestinimas nėra tinkama priemonė.
Tuo metu valdančiajai koalicijai trečiadienį nutarus, kad mokesčių reformos patvirtinti Seime šiais metais nebus skubama, prezidento patarėja sako, kad kyla klausimų, ar reforma apskritai bus, kokią įgyvendinti buvo įsipareigota, o tokį sprendimą ji pavadino politinės kokybės stoka.
„Vakarykštis sprendimas ir taip, kaip buvo formuojama ir ateinama su mokesčių reforma, indikuoja bendrą dalyką – politinės kokybės stoką. Pripučiame reforminius burbulus, (...) jie subliūkšta ir neaišku, kur mes toliau važiuojame. Tokia politinė kokybė prezidento iš principo netenkina“, – teigė I.Segalovičienė.
Ji pastebėjo, kad koalicijos sutarimas rodo, jog politinė partnerystė koalicijoje išliks, tačiau lieka klausimų, kas bus su įsipareigojimais Europos Komisijai ir RRF lėšomis.
„Kas bus su tomis lėšomis, dešimtys ar šimtai milijonų, kurie turi ateiti Lietuvos žmonėms, kas bus, jei mes tik dalinai vykdysim įsipareigojimus, nekompleksiškai. Tų atsakymų labai tikimės artimiausiu metu“, – sakė prezidento patarėja.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį teigė, kad dėl mokesčių pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Ji teigė, kad nėra tikslo reformą priimti šiemet – iki biudžeto tvirtinimo Seime ar kartu su juo.
