„Ši Vyriausybė buvo būtent ta, kuri kalbėjo ir žadėjo ir visaip kitaip sudarė įspūdį, kad jų valdymo laikotarpiu bus sugeneruotos tvarios, naujos biudžeto pajamos ateičiai. Deja, taip neatsitiko ir nuveikta tikrai per mažai“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.
Anot jos, iki šiol priimti ne visi biudžeto pajamų ir išlaidų santykį lemiantys įstatymai ir nėra garantijos, kad jie bus priimti.
„Kai kurie biudžetą didinantys ir jį sąlygojantys įstatymai priimti dar ne visi ir tai proceso prasme nėra švari situacija, nes dėl tam tikrų biudžeto pajamų ir išlaidų santykį lemiančių įstatymų dar neapsispręsta ir nėra garantijos, kad bus tie įstatymai priimti“, – kalbėjo prezidento patarėja.
I. Segalovičienė aiškino, jog dėl nepriimtų sprendimų trūksta aiškumo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, socialinio draudimo ir šalpos pensijų – šie sprendimai turėjo būti priimti iki valstybės biudžeto priėmimo.
„Kalbu apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, jis nėra dar patvirtintas ir šiandien nenumatomas priėmimas taip pat, todėl aiškumas dėl NPD didinimo, jo tokio šimtaprocentinio nėra, jis turėjo atsirasti prieš biudžetą arba lygiagrečiai su juo ir to aiškumo reikia visiems darbdaviams, kas yra labai svarbu skaičiuojantiems ir mokantiems žmonėms atlyginimus, neaiškumas taip pat yra ir dėl socialinio draudimo ir šalpos pensijų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
„Teisėkūros kokybė reiškia kokybę bendrai sprendimų bei pasitikėjimą“, – pridūrė ji.
2024 metų valstybės biudžeto projektas, kurį Seimas ketina priimti antradienį, anot I. Segalovičienės, neatspindi švietimo problemų sprendimo, tinkamai nesprendžia kelių finansavimo, jame per mažai dėmesio skiriama šeimoms ir vaikams.
„Biudžetas tikrai neatspindi tokių ambicingų problemų sprendimo švietimo srityje (...) per mažai orientacijos į šeimas ir vaikus, neišspręstas iš esmės kelių finansavimo klausimas“, – sakė I. Segalovičienė.
Vis dėlto ji teigė, kad biudžeto projekte yra daug gerų dalykų, pavyzdžiui, didėjančios pensijos, NPD, didinamos išlaidos gynybai.
„Jame yra tikrai gerų dalykų, į žmonių gerovę nukreiptų: ir didės pensijos reikšmingai, neapmokestinamas pajamų dydis, indeksuosis ir augs socialinės išmokos, atlyginimai, galutiniame variante matome ir prezidento siūlytą galimybę skolintis gynybai deficito rėmuose“, – sakė I. Segalovičienė.
Numatoma, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų. Jo deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tai yra priešpaskutinis biudžetas, kurį rengia ši Vyriausybė, ir paskutinis, kurį priims šios kadencijos Seimas.
