Seimo opozicija ketvirtadienį išsikvietė ministrę paaiškinti, kodėl pastaruoju metu taip smarkiai išaugo degalų kainos Lietuvoje. Populiariausios 95 markės benzinas dabar kainuoja apie 4,2 Lt, dyzelino kaina viršija pusketvirto lito.
I.Šimonytė Seimui pateikė statistikos, demonstruojančios, jog kainos kilo gerokai po to, kai buvo pakelti akcizai.
Pasak ministrės, kai pernai 2009 metų sausio 1-ąją buvo padidintas akcizas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), benzinas pirmąjį tų metų ketvirtį kainavo vidutiniškai apie 3,2 Lt, o „šiandien tas pats daiktas kainuoja litu brangiau“.
„Akivaizdu, kad 2009–2010 metais degalų kaina dėl veiksmų, susijusių su mokesčiais, praktiškai nesikeitė, nes mokesčių pakeitimai buvo minimalūs“, – tvirtino ministrė. Esą per šį laikotarpį 2 procentais padidėjęs PVM ir panaikinta lengvata biodegalams galėjo pabranginti degalus maksimaliai 10 ct.
2009 metų sausio 1-ąją padidintas dyzelino akcizas tų pačių metų rugpjūčio 1-ąją buvo sumažintas. „Labai gerai, kad pernai Seimas priėmė sprendimą sumažinti dyzelino akcizą ir į daugelį klausimų šis eksperimentas leido atsakyti“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, dabar, kai dyzelino akcizas yra 15 ct už litrą mažesnis negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, dyzelinas yra 50 ct brangesnis nei buvo pirmąjį ketvirtį. Trumpai tariant, mokestis sumažėjo, bet degalai vis tiek įspūdingai pabrango.
Per didelė pačių degalų kaina
I.Šimonytė aiškino, kad pagrindinė priežastis, kodėl degalų kainos Lietuvoje yra didesnės nei aplinkinėse ES narėse, yra degalų kainos be mokesčių skirtumas. Benzino akcizas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, dyzelino akcizas neviršiją ES minimumo, tačiau pagal degalų kainas be mokesčių Lietuva yra pirmame ES dešimtuke, jos viršija ne tik ES, bet ir Euro zonos vidurkį.
Šiuo metu atliekami du tyrimai: dėl degalų gamintojo – „Orlen Lietuva“ – rinkodaros ir kuro pardavėjų galimai nesąžiningos konkurencijos.„Degalų kainų skirtumai be mokesčių tarp valstybių narių kelia klausimų ir Konkurencijos taryba atlieka tyrimą“, – kalbėjo ministrė. Esą šiuo metu atliekami du tyrimai: dėl degalų gamintojo „Orlen Lietuva“ rinkodaros ir degalų pardavėjų galimai nesąžiningos konkurencijos: „Skaičiai rodo, kad prielaidų tokiems dalykams gali būti.“ Kaip pavyzdį I.Šimonytė pateikė Estiją, kur degalų kainos be mokesčių yra maždaug 15 ct už litrą mažesnės nei Lietuvoje. Ji pridūrė, kad ten vienas gamintojas neužima 90 proc. rinkos.
Pasak I.Šimonytės, kad kaina galėtų bent priartėti prie ES nepriklausančių Lietuvos kaimynių – Baltarusijos ar Rusijos – degalų kainų, „akcizus reikėtų sumažinti iki nulio“, o tai ES narei neįmanoma.
Pardavimą siejo su ekonomine situacija
Ministrė akcentavo, jog degalų realizacija Lietuvoje mažėja „ne vien ir turbūt daugiausia ne dėl kontrabandos“. Esą 2006–2010 metų pardavimo analizė pademonstravo, kad degalų vartojimas labiausiai priklauso nuo ekonomikos ciklo: kai ekonomika auga, didėja ir degalų vartojimas nepriklausomai nuo kainų.
„Jeigu mes pasiimsime informaciją, sakykime, 2007 metų, kai benzino kaina buvo panaši kaip dabar, tai lygindami 2008 metus su 2007-aisiais tikrai galime matyti, kad nepaisant tuo metu taip pat aukštų kainų dėl augančių namų ūkių pajamų realizacija taip pat didėja. Dabar, kai tas pats daiktas kainuoja tiek pat, kiek prieš dvejus metus, tačiau disponuojamos kainos yra gerokai smukusios, natūralu, kad pats vartojimas yra smukęs“, – sakė I.Šimonytė.
Esą 2009 metais degalai buvo pigesni nei 2008 metais, tačiau vartojimas buvo mažesnis, nes krito žmonių pajamos.
Akcizų mažinimo šalininkai pateikia argumentą, esą benzino vartojimas pastaruoju metu krinta labiau nei dyzelino, nes jo akcizas nebuvo mažinamas. Tačiau I.Šimonytė ir čia turėjo savų pastabų. Esą dyzelino kainos stabilizavimasis tik atspindi ekonomikos situaciją. Pastarasis yra „verslo kuras“, o eksportuojantys ekonomikos sektoriai, kurie daugiausia jo sunaudoja, jau atsigauna.
