„Nelygu, koks turtas, įvairūs gali būti sprendimai, akivaizdu, kad reikės tam tikrų teisės aktų pataisų, dabar jie ruošiami, vienas iš sprendimų gali būti laikinasis administravimas, ko Lietuvos teisėje nėra“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I.Šimonytė.
Pirmadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė, kad dėl ES sankcijų Baltarusijai ir Rusijai, paskelbtų dėl invazijos į Ukrainą, Lietuvoje jau įšaldyta per 13 mln. eurų vertės lėšų bei kito turto.
„Akivaizdu, kad įvairiems areštuotiems turtams, dėl to, kad jų akcininkams taikomos sankcijos, būtini sprendimai ir tuos sprendimus Vyriausybė pateiks“, – kalbėjo I.Šimonytė.
FNTT duomenimis, sankcijos dėl sąsajų su Aliaksandru Šakustinu, „Vnešekonombank“ Lietuvoje pritaikytos keturiems su Baltarusija susijusiems juridiniams ir vienam fiziniam asmeniui.
Dviem Rusijos piliečiams ir aštuonioms įmonėms bei keturiems asmenims, susijusiems per nuosavybės teisę ar kontrolę, sankcijos Lietuvoje pritaikytos dėl sąsajų su Aleksejumi Nečajevu, „Vnešekonombank“, Aleksejumi Mordašovu, Andrejumi Melničenka, Rusijos statybų įmone „Mostotrest“, plieno ir kasybos pramonėje veikiančia „Severstal“, Andrejumi Guryjevu, Igoriu Sečinu, Sergejumi Chemezovu.
Dėl sąsajų su netiesioginiu savininku A.Melničenka sunkumus tęsiant veiklą šiuo metu turi Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“.
FNTT patvirtino, kad vienas iš Lietuvos bankų kovo 10-ąją taip pat įšaldė 2,9 mln. eurų Kremliui artimos trąšų gamintojos „PhosAgro Baltic“ lėšas.
Su I. Sečinu yra siejama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“, kurios 51 proc. akcijų paketas priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“.
Jos direktorių tarybai pirmininkauja I. Sečinas, tačiau bendrovė tikina, kad jai sankcijos netaikomos, nors FNTT kovo 16-ąją pranešė, jog apribotos įmonės galimybės disponuoti sąskaitomis.
Anot FNTT direktoriaus Antonio Mikulskio, įšaldyto turto vis daugėja, tačiau pasaulyje dar nėra suformuotos praktikos, ką su juo daryti toliau.
