Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio dalyvaudama spaudos konferencijoje ji pakartojo, kad du trečdalius dabar stebimos infliacijos nulėmė energetikos kainų šuolis.
Anot premjerės, rinkos ekonomikoje sudėtinga pataikyti su priemonėmis, kurios veikia kainų dinamiką, bet ji atkreipė dėmesį, kad net ir joje yra reguliuojamų kainų.
„Per šitą reguliavimą ir galima tam tikrų rezultatų pasiekti. Dėl tos priežasties ir buvo pateiktas pasiūlymas kompensuoti pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kuris taikomas šildymui, kadangi centrinio šildymo kaina yra reguliuojama ir valstybės nustatoma. Tokiu atveju tai tiesiog veiktų sąskaitas, kainas ir infliacijos rodiklius“, – aiškino I.Šimonytė.
Visos kitos priemonės, pasak jos, infliacijos negali paveikti.
„Gal tai gali vienoms ar kitoms visuomenės grupėms kažkaip [leisti] turėti didesnius išteklius savo vartojimui apmokėti, bet noriu atkreipti dėmesį, kad metai tik prasidėjo.
Biudžete buvo numatytas ir ženklus NPD didinimas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, ir minimalaus mėnesio atlyginimo didinimas. Vyriausybė laikosi siūlymų, kuriuos yra pateikusi, o kitų politinių lauko dalyvių teisė yra pateikti savo pasiūlymus“, – apibendrino I.Šimonytė.
Prezidento vyriausioji patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė kiek anksčiau trečiadienį vylėsi, kad šalies vadovo siūlymai galės būti pristatyti per neeilinę Seimo sesiją kitą savaitę, tačiau trečiadienį paaiškėjo, kad sesija kitą savaitę neplanuojama.
Ekonomistai praėjusią savaitę gana teigiamai atsiliepė apie siūlymą didinti NPD, tačiau kritiškai vertino vienkartinių išmokų idėją – „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įvardijo, jog šie pinigai gali dar labiau skatinti vidinę infliaciją, o finansų analitikas Marius Dubnikovas tvirtino, jog išdalyti pinigai bus taupomi, kitaip tariant, „nukeliaus į gyventojų kojines.“
