„Nustatant energetikos kainas, valstybė turi galimybę įsikišti, nes tai yra reguliuojama rinka ir tiesiog yra būdų pačią kainą paveikti. Tam Vyriausybės yra numatytos nemažos lėšos kitų metų biudžete. Tačiau kai kalbame apie maisto ar paslaugų rinkas, tai čia Vyriausybės taikliausia politika yra indeksuoti pajamas, kurios nuo valstybės priklauso, kad būtų išlaikyta gyventojų perkamoji galia“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Premjerė teigė sutinkanti su Lietuvos banko analize, kad rekordišką maisto kainų kilimą lėmė šiemet dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ir Rusijos dirbtinai sukelta pasaulinė grūdų krizė bei energijos išteklių krizė Europoje.
„Akivaizdu, kad tai negali neturėti įtakos (maisto produktų kainoms parduotuvėje – BNS)“, – sakė premjerė.
Pasak jos, nepaisant to, kad šiuo metu įtampa nuslūgo, vis dėlto maisto kainos išlieka maždaug 50 proc. didesnės negu ilgametis vidurkis.
Lietuvos bankas pirmadienį paskelbė, kad kitąmet keisis infliacijos struktūra – šiemet didžiausios įtakos jai turėjo energijos kainos, o kitąmet labiausiai veiks maisto produktų kainos.
Banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad metinis maisto kainų augimas lapkritį siekė 35 proc. ir buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Labiausiai per metus brango pienas ir jo produktai – per metus kainos augo virš 50 proc. aliejaus ir riebalų – virš 40 proc., duonos ir grūdinių produktų – beveik 40 procentų.
LB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet sieks 9,5 proc., o šiemet ji turėtų siekti 18,9 procento.
