I.Šimonytė teigė metų viduryje tokiems pokyčiams matanti labai mažai būtinybės.
„Tokie keitimai metų viduryje turi labai mažai pridėtinės vertės, tolesnis NPD didinimas, kaip ir minimalios algos didinimas, turėtų būti planuojamas ateinantiems biudžetiniams metams, žinant, kokia bus minimali alga, ir tada atitinkamai vertinant, kiek galėtų didėti NPD“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.
Jos teigimu, šiemet dėl pandemijos yra aiškios ekonominės problemos atskiruose sektoriuose, todėl tikslingos priemonės, nukreiptos į juos, yra veiksmingesnės.
„Tikslinės priemonės, kurios nukreiptos į tuos sektorius, kurie vis dar lieka apriboti arba galės veikti iš dalies, šiems metams yra svarbiausias dalykas, o horizontalios priemonės, kurios pasiskirsto per visą spektrą, jos tikrai duoda labai mažą pridėtinę vertę tokiam visuotiniam rezultatui“, – sakė premjerė.
Seimo vadovė: sprendimas dėl NPD neturėtų veikti atgaline tvarka
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen remia neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą, bet sako, kad sprendimas neturėtų būti taikomas atgaline tvarka.
„Tai programinis Liberalų sąjūdžio įsipareigojimas. Mes šį siūlymą iš principo palaikome, tik reikėtų gilintis, diskutuoti, kaip jis suformuluotas. Jis neturėtų veikti atgaline tvarka“, – ketvrtadienį Seime žurnalistams kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Gitanas Nausėda siūlo didinti NPD 50 eurų iki 450 eurų, valstybės biudžetui tai kainuotų 40–80 mln. eurų. Jei pataisa įsigaliotų nuo liepos, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.
G.Nausėda NPD didinimą inicijavo ir pernai bei sulaukė pritarimo Seime – NPD tuomet padidintas 50 eurų iki 400 eurų. Pakeitimai įsigaliojo praėjusių metų liepą.
