„Iš tokių bendrų didelių diskusijų, aš manau, kad bus diskusija dėl kelių finansavimo. Girdisi čia visokios sumos, ko kam trūksta, kažkas nori papildomų 150 milijonų“, – žurnalistams Rukloje ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
„Bet, kaip ir su mokytojų atlyginimais, ir visomis kitomis papildomomis išlaidomis, klausimas bus labai paprastas – diskrecinių priemonių, dėl kurių papildomai sprendžia Vyriausybė, kitų metų biudžete nėra daug todėl, kad dauguma išlaidų auga automatiškai“, – pridūrė premjerė.
I.Šimonytė pabrėžė, jog vadinamųjų diskrecinių priemonių krepšelis yra labai mažas. Jos teigimu apie 250 mln. eurų numatoma skirti neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kėlimui, maždaug 390 mln. eurų – švietimui, 100 mln. eurų – biudžetinių įstaigų finansavimui, 250 mln. eurų – ministerijoms.
„Diskrecinių priemonių biudžete yra be galo mažai ir jeigu kažkas atras būdų, ko galima atsisakyti tam, kad būtų galima finansuoti kažką kita, žinoma, kad dėl to bus diskutuojama“, – sakė I.Šimonytė.
„Bet paprastai, kiek aš esu mačiusi, (finansavimo – BNS) šaltiniai, pateikiami su Seimo narių pasiūlymais, yra tiek abstraktūs, kad juos sunku pamatuoti skaičiais“, – pridūrė ji.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau vylėsi, kad 2024 metais kelių priežiūrai bus numatyta daugiau lėšų, nes jų poreikis yra didesnis, be to, yra ir daugiau pajamų šaltinių. Anot jo, norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai 340 mln. eurų.
Dabar 2024-iesiems programai numatyta 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą, sakė M.Skuodis.
Trečiadienį I.Šimonytė interviu BNS sakė, kelių finansavimas kitais metais turėtų būti toks pat, kaip šiemet, o papildomai bus skirta 140 mln. eurų iš laikinojo bankų solidarumo įnašo.
