„Visi reikalingi leidimai yra gauti. Sandorio detalių nekomentuoju“, – BNS teigė I.Udovickis, paklaustas, kada ketina baigti ar jau baigė sandorį.
Leidimą sandoriui yra suteikusi ne tik Konkurencijos taryba, bet ir vyriausybinė nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų koordinavimo komisija. Pastaroji I.Udovickio kreipimąsi dėl 30 proc. BKT akcijų įsigijimo svarstė dar 2021 metų rugpjūtį.
„Pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo reikalavimus kliūčių šio sandorio vykdymui nebuvo nustatyta“, – BNS pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Konkurencijos taryba leidimą sandoriui suteikė šiemet rugsėjo 23 dieną.
Registrų centrui BKT kol kas nėra pateikusi informacijos apie akcininkų pasikeitimą. Apie tai nėra jokių naujų įrašų ir Šveicarijos bei Latvijos registruose.
„Belaruskalij“ BNS taip pat neatsakė į klausimą, ar sandoris baigtas. Baltarusijos įmonė 30 proc. BKT akcijų už 30 mln. JAV dolerių įsigijo 2013 metų pavasarį.
Anksčiau skelbta, kad I.Udovickis tiesiogiai valdo 5 proc. BKT akcijų, o 65 proc. – netiesiogiai, per Šveicarijos bendrovę „Hasenberg“, kurios 100 proc. akcijų priklauso I.Udovickio kontroliuojamai Latvijos „Fortis Asset Management“.
Maždaug 11 mln. tonų „Belaruskalij“ produkcijos į laivus pastaraisiais metais krovęs BKT šią veiklą nutraukė šiemet vasarį dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų bei Lietuvos Vyriausybės sprendimo, jog „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
BKT krantinės nuo vasario 10-osios stovėjo tuščios, įmonė tuomet skelbė, jog iki gegužės pabaigos atleis visus 142 darbuotojus, tačiau, „Sodros“ duomenimis, dabar bendrovėje dirba 40 žmonių.
I.Udovickis BNS anksčiau teigė, jog išpirkęs akcijas tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų. Anot jo, BKT pasiūlė Ukrainai krauti apie 1 mln. tonų grūdų per mėnesį.
Dabar I.Udovickis sako, jog Ukrainos grūdai per Lietuvą galėtų būti vežami tik atnaujinus tranzitą per Baltarusiją.
„Ukrainos grūdai didelėmis apimtimis Lietuvoje galimi tik atnaujinus tranzitą per Baltarusiją, – BNS teigė verslininkas.
Jis taip pat patvirtino, kad šiuo metu terminalas krauna kai kuriuos krovinius.
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, jog BKT krauna nedaug birių krovinių, tačiau kokių, neatskleidė.
„Šiandien terminalas į priekį žiūri pozityviai, yra nusiteikęs ir mato perspektyvą krovos, iš tikrųjų šiek tiek terminalas krauna dabar. Tie kiekiai, lyginant su tuo, ką jie krovė – 11 milijonų – tai, be abejo, nutraukus kalio trąšų krovą, tie skaičiai yra labai maži“, – BNS sakė A.Latakas.
„Terminalas ruošiasi ir, sakyčiau, yra pasiruošęs šiandien priimti ne tik trąšas, bet ir maisto produktus, birius produktus, yra viskas paruošta“, – pridūrė jis.
Pasak A.Latako, BKT ya naujas ir technologiškai labai modernus terminalas, turi didelius sandėliavimo ir krovos pajėgumus.
„Manyčiau, kad šiandien terminalas, jeigu pavyktų kažkaip padaryti sklandžią, stabilią, patvarią Europos Sąjungos ir Ukrainos „solidarity line“, solidarumo koridorių, šitas terminalas sužaistų labai didelę rolę, per jį būtų galima perkrauti milžinišką kiekį Ukrainos grūdų“, – aiškino Klaipėdos uosto vadovas.
„Aš jais tikiu, jie patys savimi tiki ir jokios ietys nėra sudėtos“, – teigė A.Latakas.
BKT skelbia, kad jos terminalas yra didžiausias toks visame Baltijos regione, jame per metus galima perkrauti iki 16 mln. tonų birių krovinių. Pernai terminalas perkrovė 11,5 mln. tomų birių trąšų – 15 proc. daugiau nei 2020-aisiais.
Terminalo pajamos pernai siekė 95 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020 metais, jis uždirbo 16,1 mln. eurų pelno, arba 1,2 proc. daugiau. Už 2021 metus BKT išmokėjo 4,7 mln. eurų dividendų.
