Abi pusės paskelbė šį pranešimą po vėliausio Briuselyje vykusio derybininkų susitikimo, nors Europoje tvyro nerimas, kad ši sutartis gali pabloginti 28 šalių bloko standartus svarbiose srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba.
ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem susitiko Briuselyje su JAV prekybos atstovu Michaelu Fromanu, kad „įvertintų, kaip vyksta derybos“ dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP).
C.Malmstroem anksčiau pripažino, kad sutartis nebus sudaryta iki šių metų pabaigos, kaip buvo planuota 2013-aisiais, prasidėjus deryboms.
Tačiau bendrame pranešime sakoma: „Įvyko geras susitikimas, per kurį apžvelgėme pasiektą reikšmingą pažangą, taip pat aptarėme tolesnius žingsnius, kad judėtume į priekį.“
„Nurodėme savo grupėms padaryti kiek įmanoma didesnę pažangą per kitą etapą, suplanuotą Niujorke savaitę nuo spalio 3-osios“, – nurodoma pranešime.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as yra pareiškęs, kad joks susitarimas nebus pasiektas iki JAV prezidento Baracko Obamos atsistatydinimo ateinantį sausį.
Prancūzų jaunesnysis prekybos ministras Matthiasas Feklis trečiadienį sakė, kad siūlomas susitarimas nebėra politiškai palaikomas Prancūzijoje, bet pripažino, kad Paryžius negali blokuoti šių derybų.
Tuo tarpu Lietuva ir dar 11 Europos šalių ketvirtadienį paragino Europos Komisiją dėti pastangas pasiekti sutarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl laisvos prekybos.
Baltijos, Šiaurės šalių ministrai, Britanijos, Airijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Čekijos atstovai Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį pavadino „galimybe nustatyti prekybos taisykles 21-ajame amžiuje“.
TTIP taptų didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos zona nuo Havajų iki Lietuvos ir turėtų 850 mln. vartotojų, bet šis klausimas buvo it karšta bulvė permetinėjamas derybų partnerių vienų kitiems, ypač artėjant svarbiems rinkimams Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Nutekinta informacija apie siūlomą sutartį sukėlė daugelio europiečių susirūpinimą, kad Europa praras galimybę kontroliuoti opias sritis – pavyzdžiui, pesticidų ir hormonų naudojimą žemės ūkyje.
Dar vienas prieštaringai vertinamas klausimas – planai įkurti specialų teismą, turintį sparčiai nagrinėti bendrovių ieškinius prieš vyriausybes dėl reglamentavimo pažeidimų. Sutarties priešininkai tvirtina, kad tokiu būdu verslui būtų suteikta galia blokuoti viešąjį interesą, ypač jautriose socialinėse ir aplinkosaugos srityse.
