Lietuvoje yra prikurta daug informacinių sistemų, bet jos veikia tarsi atskiros salos. Didžiausias iššūkis – tas salas sujungti, siekiant užtikrinti efektyvų informacinių sistemų valdymą, taupyti biudžeto lėšas jų priežiūrai bei didinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Todėl valstybės informacinių technologijų sritį siekiama pertvarkyti pagal gerąją užsienio šalių patirtį ir modernizuoti valstybės IT funkciją taip, kad būtų sukurta dar daugiau naudos piliečiams, institucijoms ir verslui.
Vietoj 99 duomenų centrų – vienas
Panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas šiuo metu pradedamas įgyvendinti projektas „Valstybės debesijos paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimas“, kuris yra programos „Valstybės informacinių išteklių konsolidavimo ir valdymo pertvarka“ dalis. Tai strateginis projektas, kurio tikslas – sukurti infrastruktūrą, kurioje būtų konsoliduojami valstybės informaciniai ištekliai. Kitaip tariant, tai bus „namai“, į kuriuos bus perkraustytos visos valstybinės informacinės sistemos.
Šiandien Lietuvoje yra 99 vadinamieji duomenų centrai. Tai nėra tarptautinius standartus atitinkančios patalpos su tinkamu aušinimu, saugumo reikalavimais ir t.t. – dažniausiai tai paprasti kambariukai su serveriais, kuriuose sukasi mūsų mokesčių administravimo sistemos, biudžeto, muitinės duomenys ir t.t.
Tačiau akivaizdu, kad tuose kambarėliuose negalima sutalpinti daugiau serverių, jie neatitinka pasaulinių standartų, pagal kuriuos tie serveriai, juose esančios informacinės sistemos būtų saugios, patikimos, teisingai archyvuojamos.
Todėl projekto tikslas – sukurti aplinką, kur būtų galima iš tų 99 kambariukų viską perkelti į vieną, stiprų duomenų centrą, kuris būtų įrengtas pagal šiuolaikinius standartus.
Tai nereiškia, kad serveriai bus tik perkelti iš vieno sandėliuko į kitą. Vykdoma transformacija siekiama sukurti tokį architektūrinį ir organizacinį modelį, kad valstybės informaciniai ištekliai būtų naudojami racionaliai, optimizuotai ir pagal pasaulines praktikas.
Informacinės sistemos – geriausių specialistų rankose
Sukūrus vieną stiprų duomenų centrą valstybė sutaupys, nes kiekvienai institucijai nereikės atskirai pirkti archyvavimo įrangos, papildomų procesinių pajėgumų – bus galima subalansuoti skirtingų institucijų poreikius. Tokio masto ekonomika bus naudinga tiek valstybės valdymui, tiek vykdant viešuosius pirkimus. Dabar kiekviena institucija įrangą perka pagal savo poreikius, tačiau su tam tikru rezervu.
Pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai nereikia kasdien tokio infrastruktūros pajėgumo, kokio prireikia deklaravimo metu, kai kone visa Lietuva prisijungia prie informacinių sistemų ir pildo deklaracijas. Kad užtikrintų sėkmingą veiklą deklaravimo metu, institucija turi nusipirkti perteklinę įrangą, kurią naudos tik kartą per metus. Dabar tuos rezervus bus galima panaudoti įvairiems skirtingų institucijų poreikiams.
Vienoje vietoje sutelkus informacines sistemas, bus paprasčiau sutelkti ir geriausius specialistus.
Rinkos praktika rodo, kad taip įmanoma sutaupyti nuo 30 iki 50 procentų lėšų, kurias šiandien valstybė išleidžia informacinėms technologijoms, serveriams palaikyti. Tačiau svarbiausia – pokyčiai valdant valstybės informacines sistemas bei užtikrinant jų saugumą. Kibernetinį saugumą įmanoma užtikrinti visą infrastruktūrą atnaujinus pagal paskutinius saugumo reikalavimus.
Sutelkus administravimą ir priežiūrą vienoje vietoje naudą pajus visos institucijos, nes IT priežiūros specialistų labai trūksta, ir kiekviena institucija negali turėti pakankamai kompetentingų žmonių, gebančių atlikti sudėtingas užduotis. Sukūrus centralizuotą sistemą, bus galima ir aukščiausios kvalifikacijos specialistams pasiūlyti įdomų darbą, nes teks prižiūrėti didelės apimties kompleksišką visos valstybės IT ūkį.
Visos valstybės institucijos galės būti tikros, kad gaus pačią aukščiausią informacinių sistemų priežiūros kokybę. Vienoje vietoje sutelkus visas informacines sistemas, bus paprasčiau sutelkti ir geriausius specialistus.
Gyventojai ir verslas taip pat pajus šių pokyčių naudą – viešosios elektroninės paslaugos pagreitės, jos bus standartizuotos ir optimizuotos. Dabar daugelis įstaigų naudojasi pasenusia įranga ir technologijomis, kurios stabdo visų informacinių sistemų veikimą.
Paprastesnė fizinė ir kibernetinė apsauga
Diegiant šį projektą Lietuvoje nebus sukurta kažko nauja, ko jau nebūtų padariusios kitos Europos šalys. Tiesa, konsolidavimo modeliai yra skirtingi: vienos šalys sutelkia duomenis į vieną, kitos – į keturis duomenų centrus, kai kurios perka šias paslaugas iš rinkos. Lietuvoje pasirinkta visas paslaugas konsoliduoti į vieną valstybės paslaugų tiekėją.
Didžiosios korporacijos tokį IT konsolidavimą yra įgyvendinusios prieš tris dešimtmečius.
Privačiame sektoriuje didžiosios korporacijos tokį IT konsolidavimą yra įgyvendinusios prieš gerus tris dešimtmečius. Jų serveriai, pašto serveriai, buhalterinė apskaita, dokumentų valdymas iš centrinių biurų teikiami visiems padaliniams, skyriams visame pasaulyje ar regionuose.
Lietuva dėl daugybės priežasčių kiek atsilieka, tačiau įdiegus centralizuotą valstybės debesijos infrastruktūrą, būsime šiuolaikiški valdydami informacines technologijas.
Sutelkus valstybės IT išteklius vienoje vietoje bus daugiau priemonių ir galimybių viską apsaugoti daug geriau nei dabar, kai visa infrastruktūra yra išsibarsčiusi po skirtingas vietas. Kiekvieną instituciją apginti kibernetinėje erdvėje yra sudėtingiau nei jas sutelkus vienoje vietoje.
Šiandien negalima užtikrinti, kad visos įstaigos turėtų tiek kompetencijos, kad galėtų pasinaudoti rinkoje esančiomis net fizinės, ne tik kibernetinės apsaugos priemonėmis. Sutelkus visas informacines sistemas į vieną vietą, Krašto apsaugos ministerija, kuri yra atsakinga už kibernetinę saugą, galės daug efektyviau užtikrinti strateginio padalinio, esančio valstybės duomenų centre, tiek fizinę, tiek kibernetinę gynybą.
Galima apibendrinti, kad šiuo projektu bus padidintas Lietuvos valstybės IT brandos lygis ir įgyvendinta idėja Lietuvai mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės procesus.
