Pataisomis siūloma nustatyti, kad subsidiją steigiant darbo vietą sau būtų galima gauti kartą per trejus metus.
Dabar tokią 18 tūkst. eurų subsidiją galima gauti vieną kartą gyvenime, darbo vietą sau steigiant pirmą kartą.
Pataisas pateikęs „valstietis“ Tomas Tomilinas Seimo tribūnoje sakė, kad šiuo metu subsidija suteikiama trečdaliui prašančiųjų – 500 iš 1500 žmonių.
Apskritai visame pasaulyje mikrosubsidijavimas yra šiuolaikinės užimtumo politikos avangarde.
„Tai reiškia, kad iš archyvų traukiami istoriniai duomenys, kad kada nors jūsų mama ar tėtis nepriklausomybės aušroje turėjo įmonę ar buvo atidarę verslo liudijimą kelioms dienoms.
Visi tie istoriniai faktai užkerta kelią mūsų bedarbiams pasinaudoti savarankiško įsidarbinimo parama“, – teigė T.Tomilinas.
Pasak jo, platesnė parama leistų daugiau žmonių dirbti, o ne prašyti pašalpų iš valstybės.
„Apskritai visame pasaulyje mikrosubsidijavimas yra šiuolaikinės užimtumo politikos avangarde“, – kalbėjo parlamentaras.
„Tai priemonės, kurios padeda žmonėms kabintis už galimybių, pirkti įrangą mažam versliukui, gamybai ar paslaugoms. Šiandien pandemijos laikotarpiu tai ypač svarbu, turime įtemptą situaciją darbo rinkoje“, – pridūrė jis.
Iškėlė abejonių
Daugelis apie pataisas pasisakiusių Seimo narių sveikino iniciatyvą, nors valdančiųjų atstovai kėlė klausimą, ar tam pakaks pinigų ir ar pati priemonė yra efektyvi.
Tai nesutrukdė įstatymo projektui praeiti pateikimo stadijos. Toliau iniciatyva bus nagrinėjama Seimo komitetuose ir Vyriausybėje, o paskui turėtų sugrįžti į posėdžio salę svarstymui ir priėmimui.
„Mano supratimu, tai remtina idėja, mes norime paskatinti žmones imtis atsakomybės ir būti savarankiškesniais ir susikurti sau darbo vietą, o ne būti išlaikomais valstybės ar darbo santykių“, – posėdyje kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.
„Tik klausimas dėl lėšų poreikio: daug idėjų galime turėti, bet reikia pasiskaičiuoti, ar turime prabangos jas įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė sakė, kad jai kyla klausimų dėl paramos efektyvumo, nes dalis žmonių gali pasinaudoti subsidija, „susibankrutuoti“, o po trejų metų vėl grįžti prašyti valstybės pinigų.
Ji taip pat abejojo, kaip parama steigiantiems sau darbo vietą gali būti susijusi su Lietuvos nepriklausomybės aušros įvykiais, nes pati subsidija įvesta tik prieš kelerius metus.
„Nors priemonė nauja, bet tas žodis įstatyme „pirmą kartą“ reiškia sąsajas su visais kitais faktais tavo gyvenime, – atsakė T.Tomilinas. – Sistema kažkodėl suveikė taip, kad savarankiškos veiklos įrašas užkerta kelią paramos gavimui“.
Atsakydamas į klausimą apie subsidijos efektyvumą, jis prisiminė prieš kurį laiką Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pristatytas apžvalgas, rodančias, jog šia paramos priemone nepiktnaudžiaujama.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas sveikino iniciatyvą, bet kėlė klausimą, ar paramos iš tiesų neužkerta poįstatyminiai teisės aktai, apsunkinantys subsidijos gavimo procesą.
T.Tomilinas su tuo sutiko, bet teigė, jog esminė problema šioje situacijoje yra viešųjų pinigų trūkumas.
„Šiaip reguliuoti įstatymais universalias teises ir kartu poįstatyminiais aktais visaip ieškoti, kaip atmesti paraiškas, yra problema, bet mus riboja finansai“, – kalbėjo Seimo narys.
„Jeigu mes politiškai nuspręstume, kad toms priemonėms reikia ne kelių, o keliolikos milijonų, (...) tada galėtume labai aiškiai įstatymu reglamentuoti, kad priemonės yra universalios, visi, kas atitinka kriterijus, gali pretenduoti“, – pridūrė jis.
Už Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo 4 parlamentarai, susilaikė 16 politikų.