Institutas „Ifo“ prognozuoja, kad Vokietijos ekonomika 2023 metais susitrauks 0,3 proc., sumažindamas savo prognozę keturiais procentiniais punktais, palyginti su birželį skelbtais skaičiais.
Taip pat prognozuojama, kad šiais metais infliacija sieks 8,1 proc., o kitąmet – 9,3 procento.
„Artėjame prie žiemos nuosmukio“, – pažymėjo „Ifo“ prognozių vadovas Timo Wollmershaeuseris.
„Dujų tiekimo iš Rusijos mažinimas vasarą ir jų paskatintas drastiškas kainų padidėjimas trukdo ekonomikos atsigavimui po pandemijos. Realios namų ūkių pajamos ir perkamoji galia smarkiai sumažės“, – perspėjo ekspertų grupė.
Tikėtina, kad 2024 metais ekonomika „sugrįš į normalią padėtį“ su 1,8 proc. augimu ir 2,5 proc. infliacija, mano T. Wollmershaeuseris.
Rugsėjo pradžioje Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą į Europą pagrindiniu dujotiekiu „Nord Stream 1“, teigdama, kad jis bus remontuojamas neįvardytą laiką.
Dujotiekio sustabdymas dar labiau pabrėžia energetinę krizę Vokietijoje, kuri ilgą laiką buvo priklausoma nuo Rusijos dujų, ir visoje Europoje, o Maskva kaltinama naudojant energiją kaip ginklą konflikte su Vakarais dėl karo Ukrainoje.
Vokietijoje metų infliacija rugpjūtį pasiekė 7,9 proc., todėl kiek anksčiau šį mėnesį vyriausybė pristatė naują kelių milijardų eurų pagalbos paketą, skirtą padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančiomis kainomis.
Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) padidino palūkanų normas rekordiniais 75 baziniais punktais, siekdamas stabdyti visoje euro zonoje rekordiškai išaugusią infliaciją, ir pažymėjo, kad ateityje laukia tolesnis žingsniai.
