Miunchene įsikūręs ekonominių tyrimų institutas „Ifo“ pareiškė, kad didžiausios Europos ekonomikos prieaugis šiemet sudarys 2,5 proc. ir dėl sutrikimų tiekimo grandinėse bus 0,8 procentinio punkto mažesnis negu prognozuota anksčiau.
Tačiau bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2022 metais prognozę institutas padidino taip pat 0,8 procentinio punkto iki 5,1 procento.
„Lūkesčiai dėl didelio atsigavimo vasarą“ nepasiteisino, pareiškė „Ifo“ ekonomistas Timo Wollmershaeuseris.
Ekonomika, anot jo, yra „skilusi“: paslaugų ir apgyvendinimo bei viešojo maitinimo sektoriai po pandemijos apribojimų sušvelninimo sparčiai atsitiesia, o „pramonės gamyba dėl tiekimo sutrikimų mažėja“.
Puslaidininkių deficitas pasaulyje, kurį skatina didėjanti elektroninių vartojimo prekių paklausa ir su pandemija susiję sutrikimai tiekimo grandinėse, daro itin neigiamą poveikį eksporto galiūnei Vokietijai.
Be to, Vokietija, kaip ir kitos šalys, susiduria su pagrindinių žaliavų, tokių kaip plastikas, plienas ir mediena, deficitu.
Nuo puslaidininkių deficito ypač nukentėjo milžiniškas Vokietijos automobilių gamybos sektorius.
Berlyne įsikūręs Vokietijos ekonomikos institutas (DIW) šalies ūkio augimo 2021 metais prognozę praėjusią savaitę sumažino nuo 3,2 iki 2,1 procento.
Tuo tarpu ekonomikos ministras Peteris Altmaieris birželį sakė, kad Vokietijos BVP prieaugis šiemet gali pasiekti 4 proc., tačiau tai dabar atrodo nebeįmanoma.
