„Euro zonos ekonomika baigs 2019-uosius metus blogiausiais rezultatais nuo 2013 metų, verslui grumiantis su tokiomis problemomis kaip beveik sustojusi paklausa ir niūrios ateinančių metų perspektyvos“, – teigė vyriausiasis bendrovės ekonomistas Chrisas Williamsonas.
Ši prognozė tik patvirtina Europos Centrinio Banko (ECB) nuomonę, kuris kitų metų euro zonos augimą sumažino iki vos 1,1 procento.
„IHS Markit“ teigė, kad jos sudėtinis euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI), pagrindinis verslo rodiklis, gruodžio mėnesį nekito ir siekė 50,6 punkto, kaip ir praėjusį mėnesį.
Didesnis nei 50 punktų rodiklis rodo plėtrą. Indekso nuosmukis parodė, kad verslo nuotaikos tik šiek viršijo slenkstį, skiriantį plėtrą ir traukimąsi.
„Gruodžio mėnesio silpnumą vėl lėmė gamybos sektorius, kur apimtys krito sparčiausiai nuo 2012 metų spalio mėnesio“, – sakoma pranešime.
Vertinant atskirų šalių rezultatus, verslo aktyvumas ketvirtą mėnesį iš eilės traukėsi Vokietijoje, kur ekonomiką destabilizavo JAV ir Kinijos prekybos karas bei mažėjanti automobilių paklausa.
Prancūzija aplenkė Vokietiją, nors tyrimas parodė, kad artėjant metų pabaigai augimas mažėjo.
Nepaisant prieš reformas nukreiptų streikų bangos, Prancūzijos ekonomika „yra pagrindinis paramos šaltinis, padedantis išlaikyti euro zonos augimą“, – pridūrė Ch.Williamsonas.
Visgi Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire pirmadienį pareiškė manantis, jog jo šalies ekonomika šiemet ūgtels vos 1,3 proc., palyginti su ankstesne 1,4 proc. prognoze.
Ši Prancūzijos vyriausybės prognozė atitinka Prancūzijos banko ir nacionalinio statistikos biuro „Insee“ prognozes dėl ekonomikos augimo.
