Darbo vietos bus automatizuotos ir robotizuotos, ši tendencija grasina ir Lietuvos darbo rinkai.
„Darbo vietų mažėjimą labiausiai pajus mažiau kvalifikuoti darbuotojai. Jau dabar susiduriame su darbdavių poreikiu robotizuoti daugelį techninių darbų, tačiau technologijos nespėja atliepti šio poreikio“, – kalbėjo „Oxford Martin School“ mokslų daktaras Carlas Benediktas Freyus diskusijos apie talentų rinkos pokyčius pasaulyje metu.
Dėl IT žinių trūkumo Europos Sąjungoje nebus užpildyta daugiau nei 900 000 darbo vietų.
Kita vertus „ManpowerGroup“ vadovas priminė, kad atsilaisvinusias nekvalifikuotų darbuotojų darbo vietas seks didžiulis kvalifikuotų darbuotojų stygius. Pasak jo, per artimiausius penkerius metus trūks apie 2,1 mln. kvalifikuotų darbuotojų tokiose sferose kaip IT, inžinerija, projektavimas.
Dėl IT žinių trūkumo Europos Sąjungoje nebus užpildyta daugiau nei 900 000 darbo vietų.
„Manpower“ Lietuvoje pardavimų vadovė Gerda Baltrūnaitė tikino, kad po gerų 5 metų Lietuvoje gali stigti bene 100 proc. IT specialistų laisvoms darbo pozicijoms užpildyti. Stigs apie 80 proc. kandidatų inžineriniame sektoriuje ir 40 proc. kandidatų užimti mokytojų pozicijas.
Geriausia išeitis – darbuotojų ugdymas
„ManpowerGroup“ vadovas J. Prisingas teigė, kad darbdaviai gali sumažinti šias drastiškas darbuotojų rinkos pokyčių pasekmes, investuodami į darbuotojų mokymą.
„Siekdami suvaldyti augantį darbuotojų trūkumą ir automatizacijos išdavas, darbdaviai turėtų veikti jau dabar. Geriausia išeitis – darbuotojų ugdymas įmonės viduje. Rekomenduotume darbdaviams investuoti į papildomas darbuotojų kompetencijas ir skirti laiko jų tobulinimui būtent darbo metu. Reiktų pagalvoti ir apie darbuotojų mokymus už įmonės ribų, tačiau būtina pasirūpinti sklandžiu darbuotojo grįžimu į darbo vietą po tobulinimosi proceso“, – sakė J. Prisingas.
Pasak „ManpowerGroup“ vadovo, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, jų perkvalifikavimas įmonės viduje – vienintelis kelias, siekiant kompensuoti gresiantį talentų trūkumą ateinančiais metais.
„Lietuvoje artimiausiais metais mokymų paklausa, tikėtina, taip pat išaugs, tačiau tam įtakos turės ne gresianti talentų krizė, o paskelbtos 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos paramos priemonės darbuotojų kvalifikacijai kelti. Be to, darbdaviai vis dažniau atsižvelgs į Tūkstantmečio kartos atstovų lūkesčius. Ši karta darbdavio užtikrinamą mokymų gausą laiko didele motyvacine priemone, mokymai šios kartos darbuotojams prisideda prie lojalumo ir bendro pasitenkinimo darbu didinimo“, – teigė G. Baltrūnaitė.
Lyderių krizė – dar vienas korporacijų iššūkis
„Davos 2016“ aptarta ir dar viena aštrėjanti personalo rinkos problema praminta „lyderių krize“. Ją sąlygoja tarptautinių ir globalių korporacijų vadovų negebėjimas atliepti darbuotojų poreikių.
Neretai didžiulės pasaulinės kompanijos gamybos ar aptarnavimo padalinius yra iškėlę į finansiškai palankesnes rinkas, tiesioginiai vadovai neretai tik vizituoja rinkose, tačiau nekuria ryšio su darbuotojais. Ši problema potencialiai didina rinkų atotrūkį, darbuotojų atskirtį, mažina jų lojalumą.
„Šiuo metu, kai Lietuvoje sparčiai kuriasi užsienio investuotojų kompanijos – didžiuliai paslaugų centrai, įdarbinantys šimtus darbuotojų, jie iš Vakarų paskui save atsineša ne tik vakarietišką darbo kultūrą, bet ir vakarietiškus valdymo modelius, tradicijas bei „organizacijos ligas“. Manau, kad dauguma užsienio kapitalo įmonių dirba matricinėje struktūroje, darbuotojai raportuoja funkciniams vadovams visame pasaulyje, kurių net nėra matę gyvai. Kaip tai veikia darbuotojų motyvaciją? Be abejonės neigiamai, nes tarp vadovo ir darbuotojo nekuriamas artimas ryšys, „komandiškumo“ jausmas. Ryšio su funkciniu arba tiesioginiu vadovu nejaučiantis darbuotojas yra ir mažiau lojalus. Kita lyderių atotrūkio problema – sąlyginai jaunas vadovų amžius. Sparčiai besiplečiančių kompanijų vadovais tampa talentingi, tačiau jauni asmenys, kuriems stinga ne tik patirties, tačiau daugeliu atvejų ir vadovui reikiamų kompetencijų“, – sakė „Manpower“ Lietuvoje pardavimų vadovė G. Baltrūnaitė.
Lyderių ir talentų krizės – tai nauji verslo iššūkiai, kurie grasina ne mažiau nei jau bene pamiršta finansų krizė.
