Finansų ministerijos duomenimis, per šį laikotarpį į žmogiškųjų išteklių plėtrą investuota 1,75 mlrd. eurų struktūrinių fondų lėšų. Šie pinigai skirti keturiems pagrindiniams uždaviniams – pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, siekti aktyvaus mokymosi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą ir siekti efektyvesnio viešojo administravimo.
Siūlo alternatyvą bedarbių pašalpoms
ES lėšos tikslingai skirtos sritims, kurios leistų asmenims įgyti tinkamą kvalifikaciją, pasiruošti darbo rinkai ir susirasti darbą. Itin didelis dėmesys skirtas jaunimo nedarbui.
ES lėšos tikslingai skirtos sritims, kurios leistų asmenims įgyti tinkamą kvalifikaciją, pasiruošti darbo rinkai ir susirasti darbą. Itin didelis dėmesys skirtas jaunimo nedarbui. Šiuo metu registruotas jaunimo nedarbas Lietuvoje siekia 4 proc.
Problemai spręsti Lietuvoje sukurtos švietimo įstaigų paramos programos, kurios padeda kelti kvalifikaciją ne tik moksleiviams ir studentams, bet ir pedagogams bei švietimo įstaigų administracijai.
Taip pat finansavimas skirtas neformaliojo švietimo programoms, kurios padeda žmonės savo įgūdžius ugdyti už mokyklų ar universitetų programų rėmų. Finansuojamas suaugusiųjų švietimas.
Skaičiai rodo, kad investicijos į žmones yra ilgalaikės ir su kaupu atsiperka ateityje. Teigiamą jų poveikį jau buvo galima pajusti Lietuvai atsidūrus ekonominėje krizėje ir pokriziniu laikotarpiu.
Naujuoju 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuvos įstaigos tęs jaunimo kvalifikacijos kėlimo ir užimtumo programas.
Numatytas lėšas administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija.
Vis mažiau jaunuolių meta mokslus
Dėl ES investijų 1,5 proc. sumažėjo jaunuolių, kurie pasitraukė iš švietimo sistemos.
ES investicijos skirtos švietimui buvo paskirstytos švietimo darbuotojų mokymams, formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugų plėtrai, švietimo paslaugų prieinamumui didinti.
Taip pat investuota į švietimo įstaigų infrastruktūrą. Dalis lėšų skirta suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimui.
Finansų ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, ES lėšomis finansuotos priemonės davė teigiamų rezultatų. Dėl jų 1,5 proc. sumažėjo jaunuolių (18-24 metų), kurie pasitraukė iš švietimo sistemos.
Gerų rezultatų padėjo pasiekti priemonės, kurių pagalba diegti alternatyvūs ugdymo metodai. Jų pagalba didžiausias dėmesys buvo skiriamas jaunuoliams, kurie priklauso rizikos grupėms ir gali anksti pasitraukti iš švietimo sistemos.
Mokytis visą gyvenimą Lietuviai nelinkę
Mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje išlieka bene žemiausias visoje ES ir daugiau nei dvigubai žemesnis nei kaimyninėje Estijoje.
Per šešerius metus už ES lėšas apmokyta daugiau nei 324 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, tačiau tai nepadėjo pasiekti užsibrėžtą tikslą – skatinti žmones mokytis visą gyvenimą. Į šią grupę pakliuvo 25-64 m. žmonės.
Žemą vyresnio amžiaus žmonių mokymosi lygį lemia asmeninių lėšų mokymuisi trūkumas, šeimyniniai įsipareigojimai, darbdavių iniciatyvos mokyti darbuotojus trūkumas. Taip pat šalyje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad svarbus tik formalusis – diplomą suteikiantis – mokymasis.
Mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje išlieka bene žemiausias visoje ES ir daugiau nei dvigubai žemesnis nei kaimyninėje Estijoje.
ES parama sušvelnino ekonominės krizės pasekmes
Investicijos į žmogiškųjų išteklių padėjo Lietuvos ekonomikai augti greičiau. Dėl to iki 2020 m. sukurtas papildomas BVP daugiau nei dvigubai viršys šių projektų išlaidas.
Nemaža dalis ES lėšų nukeliavo darbuotojų įgūdžiams atnaujinti,, kvalifikacijai kelti ir verslumui skatinti. Didžiausias dėmesys skirtas kovai su nedarbu. Investicijomis daugiausia buvo finansuojamas bedarbių ir įspėtų apie atleidimą asmenų profesinis mokymas bei remiamas jų užimtumas.
Šios investicijos 2009 m. prisidėjo prie neigiamų ekonominės krizės padarinių švelninimo. Tuo metu nedarbas siekė 13,8 proc., o ne ES paramos jis būtų 0,25 proc. didesnis. 2012 m. fakinis nedarbo lygis buvo 0,83 proc. mažesnis, nei būtų buvęs be investicijų.
Prie to prisidėjo ES lėšomis remiamos darbuotojų perkvalifikavimo programos. Taip pat parama specialistus ruošiančioms mokymo įstaigoms.
Investicijos į žmogiškųjų išteklių padėjo Lietuvos ekonomikai augti greičiau. Dėl to iki 2020 m. sukurtas papildomas BVP daugiau nei dvigubai viršys šių projektų išlaidas. ES investicijos žmonių kvalifikacijai kelti duos ilgalaikę naudą.
