Daug būdų, kaip atskirti
„Tikrą gintariuką galima atpažinti iš vaizdo. Jie niekada nebūna visiškai vienodos spalvos, nebūna ir vienodos formos, nebent yra lydyti. Kai kuriuose gintariukuose yra ir oro burbuliukų, galima prieš šviesą žiūrint tai pamatyti. Kai kuriuose yra ir kerpyčių, tie tada būna tamsesni. Tie su kerpytėmis – iš retesnių, jie ir kaip žaliava brangesni.
O plastmasės gabaliukai visi vienodi, lygūs, nėra margi“, – pradėjo pasakoti ir rodyti vieną po kito gintarus Zuzana, paklausta, kaip atskirti, ar tai tikrai gintaras.
Gintaro gabalėlį galite ir šiek tiek patrinti, jam sušilus turėtumėte užuosti sakų kvapą. Kai kurie pardavėjai leidžia gintarą ir šiek tiek padeginti.
„Gintarą nuo plastmasės galima atskirti ir įmetant jį į pasūdytą vandenį. Gintaras yra šiek tiek pakeliamas nuo dugno, o jei jis baltas ir korėtas, turi daugiau oro burbuliukų, tai net į paviršių gali būti iškeliamas. Plastmasė lieka gulėti dugne“, – dar vieną patarimą davė ji.
Žinoma, žaliavą gali išduoti ir kaina. Gintaro dirbiniai bus gerokai brangesni. Ji kaip pavyzdį paminėjo dažnai pardavinėjamus neva didelius skaidrius gintaro gabalus su vabaliukais viduje. Tokie Gintaro muziejaus parduotuvėje įkainoti virš 100 eurų, o gatvėse ant prekystalių jie – po 6–7 eurus. Tad kaina akivaizdžiai išduoda, kas yra perkama.
Ir nors Zuzana prekiauja gintarais, kartais vis tiek sulaukia praeivių replikų, kad tai – plastmasė.
