Apie pinigus ir kaip elgtis kylant palūkanų normoms
Pokalbį su Ilja pradėjome nuo, ko gero, vienos aktualiausių temų – asmeninių finansų valdymo šiuo laikotarpiu. „Karščiausia tema šiuo metu – didėjančios palūkanų normos. Praėjus COVID-19 pandemijai, pareigūnai abejose vandenyno pusėse pamatė, kad prispausdinta per daug pinigų, tad prasidėjo infliacija. Tada valdžia ėmėsi priemonių, to vienintelio būdo, kurį moka – didinti palūkanų normas. Šiuo metu tiek Amerikoje, tiek Europoje jos yra didinamos ir didės. Viena iš greičiausiai ir labiausiai nukečiančių rinkų – nekilnojamasis turtas. Visi – tiek planuojantys pirkti, tiek ką tik įsigiję atsiduria nepavydėtinoje situacijoje dėl palūkanų normų augimo“, – atkreipia dėmesį Ilja. Investuotojas neslepia, jog jo akimis toks palūkanų normų didinimas, tai „labai kreivas būdas taisyti infliaciją, nes kartais tas taisymas padaro daugiau žalos individui negu pati infliacija. Tik šia tema viešai retai kas kalba.“
Pokalbiui pakrypus apie situaciją konkrečiai Lietuvoje, Ilja pasidalina, kad čia infliacija jau siekia aukštumas. „Kokie 2 proc. bendros infliacijos Lietuvoje gali būti paaiškinti įvairių lokalių pokyčių. Bet esminis dalykas yra apie tai, apie ką mažai kas kalba – per COVID-19 pandemiją pinigų kiekis padidėjo 30 proc. Ekonomika turi tą kiekį priimti, o kol tai vyks – kainos kils. Čia kaip į vandenį įmetus akmenį jo slėgis pakyla, tai taip ir čia, kol visas bendras lygis nepakils, tol situacija bus tokia. Šiuo metu, geriausiu atveju, tik įpusėjome.“
Verslininkas atkreipia dėmesį, jog yra nemažai praktinių patarimų, kaip galima save apsaugoti didėjant palūkanų normoms. Pirmiausia, Ilja Laurs nori atkreipti dėmesį tų, kurie planuoja imti paskolas. „Jeigu jau ketinama imti paskolą, reikia įvertinti kiekvieną sutarties punktą. Amerika dar kels palūkanas, bet tai daryti pradėjo anksčiau nei Europa, tad tikėtina, jog po trijų mėnesių jau nebekels. Europa dar tik pradeda kelti, todėl mums ateinantis pusmetis yra kritinis. Tai bus judanti teritorija. Pasirašant bet kokią sutartį nepakanka tiesiog žiūrėti kokios yra dabartinės sąlygos, reikia žiūrėti ir į priekį. Geriausia – turėti finansų patarėją arba pačiam paskaičiuoti kas bus, kai palūkanų normos išaugs.“
„Taip jau susiklostė, kad didžiausia finansų pasaulio dalis yra paskolos už būstą, nes tikrai retas kuris turi pilnai išsipirkęs nekilnojamąjį turtą, dauguma arba planuoja arba jau turi „kabančią“ paskolos sutartį. Kai keliamos palūkanos, tai brangsta visos paskolos, tiek esamos, tiek būsimos.“
Antra, apie ką pasakoja Ilja – tai situacija darbo rinkoje, kuri šiuo metu labai keičiasi. „Įmonės atleidžia žmones, mažina atlyginimus, atsisako samdyti naujus darbuotojus. Ir tai yra natūrali reakcija į palūkanų padidėjimą. Pinigai pasidaro brangūs, darbuotojų išlaikymas pasidaro brangus. Taigi jeigu dar prieš tris mėnesius kalbėjome apie darbuotojo rinką, jog bet kur galima surasti darbą, darbo vietų daug, atlyginimai didėja, galima tikėtis pakėlimo metų pabaigoje ir pan., dabar turime tai pamiršti. Šiuo metu darbo vietos vertė, kad ir kokia ji būtų, ženkliai padidėja. Kol kas Lietuvoje apie tai daug nekalbama ir nerašoma, bet, deja, net mūsų garsusis IT sektorius jau atleidžia darbuotojus. Verslai šiuo metu nesamdo, o daugiau atleidžia – rinka keičiasi iš darbuotojo į darbdavio. Dabar darbo vieta tampa vertybe, tikslas – išlaikyti atlyginimą ir nebekalbama apie jo kėlimą ar premijas. Tai yra natūrali reakcija į tokius pokyčius ekonomikoje. Lietuvoje veikiančios įmonės tokių veiksmų dar nepradėjo imtis aktyviai, o tos, kurios pradėjo, dar garsiai apie tai nekalba. Jautriausiomis temomis tampa žmogaus santykis su banku per būsto paskolą, darbo vietos sąlygos, atlyginimas, pati karjera.“
„Nėra vieno universalaus recepto visiems, bet reikia suprasti, kad situacija pasikeitė 360 laipsnių kampų. Dabar svarbu suprasti kas vyksta ir atsižvelgiant pasirinkti labiausiai tinkamą sau strategiją. Kaip elgsiuosi ateinančius porą ar tris metus. Reikia žiūrėti į ilgesnį laikotarpį nei pusmetis. Nuo kiekvieno individualiai priklauso, ar susilaikyti nuo naujų finansinių įsipareigojimų artimiausiu metu ar tiesiog būti atsargesniam. Reikia skaičiuoti scenarijus ir juos įvertinti, nes neatidžiai priimant sprendimą atsiranda didelė tikimybė padaryti klaidą.“
Apie technologijas ir stebuklingą laikotarpį šioje srityje
Ilja Laurs yra „Nextury Technology Fund“ investicinio komiteto pirmininkas. Šio fondo turtas investuojamas į technologijų sektoriaus bendroves visame pasaulyje, tad šios temos pokalbio metu tiesiog negalėjome praleisti. Ilja turi tvirtą nuomonę, jog „bet kokia artima ateitis individui jau nebeįmanoma be ypatingo skaitmeninio raštingumo.“ Jis atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 metai paskelbti dirbtinio intelekto gimimo metais. „Viena dalis, kurią jau kuris laikas žinojome, kad dirbtinis intelektas piešia, rašo eiles, straipsnius gal net geriau už žmogų. Bet 2022 metais instrumentai, platformos tapo prieinamos kiekvienam. Tad žmogus praktiškai „čia ir dabar“ nepradedantis kalbėti su dirbtiniu intelektu savo veiklos srityje, po 5 metų gali būti stipriai atsilikęs. Dirbtinis intelektas tapo ypatingai svarbiu, ir manau tikrai nepervertinčiau sakydamas, kad tai yra 10 kartų svarbesnis įvykis už interneto atsiradimą. O dabar korporacijos jau yra atvėrusios priėjimus kiekvienam, tad bet kuris žmogus jau gali įdarbinti, naudoti ir integruoti dirbtinį intelektą. Taigi, skaitmeninio raštingumo tema su integruota dirbtinio intelekto versija yra ultra madinga tema technologinėje spaudoje šiuo metu.“
Paklausus Ilja, kodėl jis pasirinko technologijų sritį, jis šypteli – „pirmiausia, esu berniukas – mėgstu žaisliukus. Viskas kas yra elektronika, juda, daro, žaidžia, piešia, yra iš principo įdomu. Tik tai tiek, kad man pavyko savo karjerą sieti su savo aistra.“ Bet žinoma priduria, jog yra ir kita šio pasirinkimo dalis – „Toks pakankamai pragmatiškas, įdomus pastebėjimas, kad viskas kas sena, jau kažkas kažką yra sukūręs. Kurti banką jau yra beprasmiška, nes yra bankai, kurie turi 300 metų istoriją, sudėtingas struktūras, viskas jau yra padaryta, tad bėgti prieš jau sukurtą daiktą yra neįmanoma. Ir atvirkščiai, viskas kas nauja, sukuria visiškai vienodą, lygų lauką visiems. Tarkime kalbant apie tą patį dirbtinį intelektą, net šią sekundę, niekas nieko nėra padaręs, visi dirba vienodomis sąlygomis. Tad natūraliai pradedant lygioje vietoje, tu turi daug daugiau šansų, negu ten, kur jau kažkas prieš 200 metų yra sukūręs tobulą struktūrą. Tad matuojant grąžą iš bet kokios pastangos, tikrai matau ją aukščiausią ten, kur viskas yra nauja ir visų atspirties taškas yra toks pat.“
„Vėlgi, kalbant apie technologijas, mane ypatingai žavi ta technologijų specifika, kad kuo virtualesnė erdvė, tuo grąžos skalė yra aukštesnė. Tarkime statau viešbutį, bet juk negaliu jo milijoną kartų išauginti iš karto. Pastačiau vieną kuris neša pelną, bet tam, kad padvigubinčiau apimtis, man reikia dar penkių metų tam, kad pastatyčiau dar vieną, tada dar 5 metų, kad dar 4 pastatyti. Gyvenimo pabaigoje, gal jau ir 100 viešbučių ir turėčiau, tik tas santykis 1 prie 100 per visą gyvenimą. O virtualioje erdvėje tu gali 1 prie 1 mln. santykį per vieną dieną pasiekti. Tas grąžos mastas beprotiškai skiriasi, todėl kyla klausimas, kam laiką leisti ten, kur grąža ribota, jeigu tos pačios pastangos gali atnešti daug daugiau“, – dalinasi mintimis investuotojas.
Apie labiausiai apdovanojančią veiklą
Kalbėtis su Ilja visada įdomu, tad nesunku suprasti, kodėl jo skaitomi pranešimai taip įtraukia auditoriją. Į klausimą, kada suprato, jog gali įkvėpti kitus, Ilja atsako labai nuoširdžiai. „Universitete. Kai mokiausi Vilniaus Universitete, save finansavau mokydamas anglų kalbos. Išvažiavau vienas iš Kauno į Vilnių, buvo tokie laikai, kad jokios finansinės pagalbos iš šeimos tikėtis negalėjau, net atvirkščiau, norėjosi uždirbti ir padėti jiems. Buvau grįžęs iš Amerikos ir gerai mokėjau anglų kalbą, tad padėdavau vaikams ruoštis egzaminams. Mokydamas vaikus supratau du dalykus.
Pirma, tai buvo geriausia kalbėjimo ir supratimo pamoka gyvenime. Įsitikinimas, kad kai tu kalbi – tave supranta, kuriuo spėju vadovaujasi 95 proc. žmonių, yra visiška iliuzija. Iš tiesų, tu kalbi – tavęs nesupranta. Reikia išmokti kalbėti taip, kad tave bent kažkiek suprastų, o tam svarbus dėmesio valdymas, frazių supratimas, patvirtinimas. Šių dalykų, nori ar nenori, bet turi išmokti dirbdamas su vaikais. Gali valandą pasakoti, bet jeigu pamokos pabaigoje jis neparašo paprasto testo, tiesiog supranti, kad tau nepavyko. Supranti, kad pasakojimas ir supratimas yra visiška iliuzija. Reikia daug pastangų įdėti į žinutę, kad ta žinutė būtų priimta. Neužtenka tiesiog laiško išsiųsti ir tikėtis, kad jis taip paprastai pasieks adresatą.
Antra, supratau, kad tai yra labai apdovanojanti veikla. Jeigu aplinkybės būtų kitokios, būčiau mokslininku fiziku arba mokytoju. Tiesiog tokių karjeros pasirinkimų atsisakiau, nes jie nesutapo su kitais gyvenimo tikslais. Bet ta vidinė grąža yra neįkainojama, kai žiūri į žmogų ir supranti, kad tu keiti jo likimą. Kad kiekviena frazė, žodis, po milimetrą keičia žmogaus gyvenimą. Tą vidinį pasitenkinimą galėčiau priskirti dešimtukui svarbiausių dalykų, kuriuos galima patirti, pajusti savo profesijoje, karjeroje. Nuolatos dirbti dėstytoju yra nesuderinama su mano grafiku, bet, laikas nuo laiko, dalintis, ypač jeigu tai yra kažkam įdomu ir naudinga, išties yra stebuklinga veikla.“
Po mėnesio Ilja Laurs skaitys pranešimą didžiausioje motyvacinėje konferencijoje „Moters vizija – drąsa gyventi ir veikti“. „Norėčiau kalbėti apie technologijas, ypač dar tokia šviežia tema, kaip dirbtinis intelektas. Kaip gyventi, kaip draugauti, kaip kalbėti, kad tai yra kiekvieno gyvenimo dalis. Jeigu anksčiau galėjome tikėtis kurti savo gerovę profesijos, savo kompetencijų profesinėje srityje dėka, tai dabar viską reikia koreguoti, nes iš esmės technologijos gali padėti sukurti daugiau ekonominės vertės, nei žmogus. Investuotojas tampa pajamų generavimo šaltinių, nes visos technologijos, kurios kuria vertę, nuosavybės teise kažkam priklauso. Jeigu norime džiaugtis roboto darbo rezultatais, šiandien privalome pradėti net tik galvoti apie investavimą, bet to imtis – turime tapti to roboto bendrasavininkais, o ne su juo kovoti. Technologijų plėtra iš esmės keičia darbo rinką į investicinę rinką.“
Konferencijos komanda kviečia visus semtis įkvėpimo iš stiprių, charizmatiškų asmenybių bei patyrusių motyvatorių, kurie savo gyvenime jau išgyveno didžiausias įmanomas krizes ir pasiekė didelių tikslų. Jau kovo 8 d. „Žalgirio“ arenoje, Kaune, pranešimus skaitys verslo, meno ir sporto atstovai, tarp kurių – pats garsiausiais pasaulyje motyvatorius Nick Vujicic, garsus atletas, Gineso rekordininkas Mark Beaumont, verslo pasaulio legenda Jeremy Schwartz, žinoma dainininkė, filmų įgarsintoja bei laidų vedėja Inga Valinskienė ir daug kitų nuostabių pranešėjų.
