I.Laurso teigimu, dabartinė startuolių aplinka primena sprogimą, kurio viduje vyksta dar didesnis super sprogimas finansinių technologijų („FinTech“) srityje.
„Lietuva yra labai palanki šalis ir įeiname į dešimtuką palankiausių šalių pasaulyje „fintech“ inovacijų srityje. Energija sklinda iš startuolių, ypač daug energijos yra „fintech“ srityje“, – sakė jis.
Kitokie, nei manėme, bet ne pakankamai
Pasak startuolių kūrėjo, prieš 5–7 metus, kai startavo didžioji startuolių banga, dalis žmonių tikėjosi, kad dėl pagerintos ekosistemos ir aplinkybių į Lietuvą įsilies tarptautinis kapitalas, rizikos fondai, kurie investuotų dideles sumas pinigų. Tačiau taip neįvyko ir, I.Laurso nuomone, priežastis paprasta.
„Ta pati komanda, dirbanti prie tos pačios idėjos, turinti tuos pačius pasiekimus, Amerikoje pajėgi per tris mėnesius pritraukti 10 mln. dolerių, o Lietuvoje gali medžioti penkerius metus ir nieko negauti. Realybė banaliai paprasta. Susiformavęs tam tikras konservatyvumas, kad Silicio slėnis savaime pakankamas ir, iš principo, rizikos kapitalistui iš Amerikos dėl kažkokios priežasties išskirti Lietuvą, kai jis sočiai turi galimybių tame pačiame Slėnyje, kur prie jo durų ir taip stovi 100 startuolių...
Tai neįvyko. Gal mes buvome nepakankamai unikalūs, nepakankamai dideli ar patrauklūs tam, kad atsvertume atstumą ir mažą dydį. Ant rankos pirštų galima suskaičiuoti atvejus, kurie sugebėjo pritraukti tarptautinius stambius kapitalistus. Bet, įvertinus tai, kiek investuojama Silicio slėnyje, o jis nėra didesnis už Lietuvą, galima drąsiai teigti, kad finansavimas mūsų šalyje išlieka sisteminė problema“, – kalbėjo jis.
Tiesa, per šį laikotarpį pavyko pakeisti nuomonę, kad lietuviai – santūrūs, savęs parduoti nemokantys žmonės, o startuolių vajus greitai subliūkš. Toks mąstymas nepasiteisino ir kai kurie Lietuvos startuoliai net sugebėjo prisitraukti didesnius kapitalo fondus, pastebėjo investuotojas.
„Manyta, kad Silicio slėnio startuolių kitoks mentalitetas, o lietuviai to nemoka. Tačiau šiandien norisi pasidžiaugti, kad tai visiškai sugriauta pagal visus rodiklius“, – sakė jis.
Tikisi greitesnių sprendimų
I.Laursas skeptiškai vertino dviejų ministrų – ūkio ir finansų, išsakytas mintis, kad jau per kelerius metus šalyje veiks 1000 startuolių ar 5 kartus daugiau „fintech“ įmonių.
I.Laurso nuomone, pirmiausia reikėtų apsibrėžti, ką laikome startuoliu, nes kai kur jau lenkiame išsikeltus tikslus.
„Svoris ir kokybė yra daug svarbiau negu kiekybė. Tikiu, kad tokių pareiškimų tikslas nėra įvardyti konkretų skaičių, o pasakyti, kad mes laikomės tos krypties, ji mums svarbi“, – sakė jis.
Anot I.Laurso, Lietuvoje iš valdžios institucijų labiausiai tikimasi greitesnio prisitaikymo prie ekonomikos pokyčių, greitesnio įstatymų priėjimo ir įsigaliojimo. Be to, jis tikina, kad jaunos įmonės, bandančios dirbti su kriptokapitalu, Lietuvoje susiduria su daug barjerų.
„Nauja ekonomika visiškai nesuderinama su sena. Pavyzdžiui, visi šnekame, kad lietuviai labai sėkmingi ir aktyvūs ICO, bet mažai kas šneka, kad visi bankai Lietuvoje turi instrukciją neaptarnauti dirbančius su kriptokapitalu. Garsiai šnekame vieną, bet startuolis, atėjęs į banką, prašo sąskaitos, o jo neaptarnauja, nes niekas nenori rizikuoti prarasti licencijos.
Yra daug praktinių klausimų, politikai gali šnekėti kiek tik nori, o mokesčių inspektoriai privalo uždaryti startuolį už finansinius pažeidimus, nes jie nesuderinami su šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo nuomone, šiuo metu politikai ir bankai turėtų nuspręsti, kuria kryptimi reikia judėti. Tai leistų sukurti palankią viešąją nuomonę ir rinkos dalyviams leistų suprasti, kokią kryptį pasirinko Lietuva.
