Verslininkas VGTU „Karjeros dienų“ lankytojus tikino – Lietuva yra ne ką mažiau tinkama šalis pradėti verslą nei JAV, kuri garsėja puikiai išplėtota startuolių kultūra. Tiesa, turime tiksliai žinoti, kas esame, ir tinkamai išnaudoti savo pranašumus. I. Laursas pradedantiems verslininkams patarė ieškoti nišų, kuriose būtent Lietuvos verslininkai gali būti stiprūs.
Pasak I.Laurso, lietuviai vis dar yra silpni pardavimų ir rinkodaros srityje. Iš prigimties esame kuklūs, todėl net negalime lygintis su absoliučiai viską agresyviai parduodančiais amerikiečiais.
„Atkreipkite dėmesį į tai, jog mūsų šalyje itin stipri infrastruktūra – pirmaujame optinio interneto srityje, turime pranašumų audioindustrijoje, internetinėje bankininkystėje. Verta prisiminti, jog JAV vis dar populiariausias atsiskaitymo būdas yra popieriniai čekiai, net „Google“ dar visai neseniai juos naudojo. Šioje srityje jie mums neprilygsta, todėl ir panašus verslas gali suklestėti Lietuvoje, bet nebūtų sėkmingas JAV“, – sakė žinomas investuotojas.
Taip pat reikėtų nepamiršti apeiti savo silpnybes arba stengtis jas paversti pranašumais. Pasak I.Laurso, lietuviai vis dar yra silpni pardavimų ir rinkodaros srityje. Iš prigimties esame kuklūs, todėl net negalime lygintis su absoliučiai viską agresyviai parduodančiais amerikiečiais. Tačiau tai, verslininko nuomone, visiškai suprantama. Juk prieš Nepriklausomybę ši sritis Lietuvoje neegzistavo, o vos per 25-erius metus visko išmokti negali, tam reikia daugiau laiko.
Idėjos išgryninimui – bent pora mėnesių
Apsvarstėte visus pranašumus ir trūkumus? Ką daryti toliau? Pasak I.Laurso, bene svarbiausias verslo kūrimo etapas – idėja. Ją būtina labai gerai apgalvoti ir tam skirti tikrai nemažai laiko.
Verslininkas pataria atsikratyti stereotipinio mąstymo, jog verslo idėja turi būti visiškai unikali arba, atvirkščiai – tokia, kuri jau buvo sėkmingai įgyvendinta.
„Prireiks apie poros mėnesių apgalvoti, ką darysite, ir pakaks vos vienos dienos, kad suprastumėte, kaip“, – šypsojosi žymus investuotojas.
Verslininkas pataria atsikratyti stereotipinio mąstymo, jog verslo idėja turi būti visiškai unikali arba, atvirkščiai – tokia, kuri jau buvo sėkmingai įgyvendinta. I.Laursas tikino kasdien sulaukiantis įvairių verslo idėjų pasiūlymų. Dabar ypač populiaru – naujos kartos „Facebook“. Tačiau I.Laursas įsitikinęs – tokios ambicingos idėjos sėkmės tikimybė yra tūkstančiu kartų mažesnė nei paprastesnio ir gerai apgalvoto dalyko.
Susitikimų su investuotojais – ne mažiau nei 30
Taigi, jeigu jau gerai apgalvojote idėją, pasidomėjote šios srities veikla ir pasiekimais, galimais konkurentais, tada jau galite pereiti prie kito etapo. Pirmiausia reikėtų sukurti lakonišką ir aiškią prezentaciją ir suplanuoti pokalbius su galimais investuotojais. Tiesa, pagalvokite, ką galėtumėte daryti patys, jūsų draugai ir artimieji – taip sutaupysite. Planuodami susitikimus su investuotojais nusiteikite, jog jų greičiausiai prireiks ne mažiau nei 30. Tačiau tinkamai išnaudokite gautus neigiamus atsakymus – juk jie visi bus argumentuoti, todėl turėsite galimybę atkreipti dėmesį į pastabas ir ištaisyti klaidas.
Beje, VGTU organizuojamų „Karjeros dienų“ metu su studentais diskutavęs I. Laursas pabrėžė, jog ir universitetai gali tapti verslo generacijos lopšiais. Kaip pavyzdį jis pateikė Stanfordo universitetą (JAV), kurio studentai per 30 metų įregistravo apie 50 tūkst. įmonių, sukūrė 5,4 mln. darbo vietų. Vos 11 tūkst. studentų per metus pritraukia apie 2,4 mlrd. dolerių investicijų.
Pradžiai palanki vieta ir universitetas
Anot I.Laurso, universitetai yra labai palanki vieta verslo kūrimo pradžiai, nes būtent čia yra pati didžiausia skirtingų sričių žinių koncentracija. Net ir pats geriausias verslininkas apie tą sritį nežino tiek daug, kiek tuo metu žino tos srities studentai. Būtent todėl, verslininko teigimu, Lietuvos studentams verta pasinaudoti universitetuose esančių verslo centrų pagalba. VGTU veikia Verslo vadybos fakulteto Verslumo centras, kuris ne tik skatina verslumą, bet ir teikia iniciatyviems studentams įvairiapusę pagalbą. VGTU taip pat yra ir Žinių ir technologijų perdavimo centras, užtikrinantis reikalingą paramą inovatyvioms verslo idėjoms įgyvendinti.
Pasak žymaus verslininko, universitetams taip pat būtų naudinga turėti ne tik patarimus ir pagalbą teikiančius verslo centrus, bet ir universitetinius verslo fondus, kurie investuotų lėšas į studentų verslo projektus. Tai, pasak I. Laurso, atneštų naudą ne tik verslauti sumaniusiems studentams, bet ir patiems universitetams, kurie sulauktų didelės finansinės grąžos.
