„Mes savo pagalbos priemones, mokesčių atidėjimą, tęsime dar 4 mėnesius – ne iki balandžio pabaigos plius 2 mėnesius, o iki rugpjūčio 31 dienos plius 2 mėnesius. Tie, kurie dabar turėjo sudaryti mokestines sutartis, galės atidėti mokesčius dar 4 mėnesiams“, – sakė E.Janušienė.
Šiuo metu mokesčių sumokėjimo atidėjimas taikomas 35 tūkst. mokesčių mokėtojų: 19,8 tūkst. įmonių ir 15,2 tūkst. gyventojų.
Mokesčių, kurių sumokėjimas yra atidėtas, suma šiuo metu siekia 670,8 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis yra atidėjimai įmonėms (655,9 mln.eurų).
47 proc. įmonių, kurios atidėjo daugiausiai mokesčių, veikia didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, 12 proc. – apdirbamojoje pramonėje, po 7 proc. – statybų ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų veikloje.
Posėdžio metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius stebėjosi, kodėl daugiausiai mokesčių atidėjo prekybos įmonės, nors pernai šiame sektoriuje augo ir apyvartos, ir pelnai.
Tačiau E.Janušienė patikino, kad tarp atidėjusius mokesčių nėra prekybininkų, kurių finansiniai rodikliai gerėjo. Pasak jos, prekybos įmonių Lietuvoje yra daugiausiai, o ši veikla buvo apribota, todėl tokios įmonės ir atidėjo daugiausiai mokesčių.
„Mūsų sąrašuose nėra įtraukti tie, kurių apyvarta didėjo, mes tą vertiname. Prekybos subjektų turime daugiausiai – labai daug mažų prekybos įmonių, kurios buvo uždarytos ir negalėjo dirbti. Tai atspindi ūkio struktūrą“, – sakė VMI viršininkė.
E.Janušienė pastebėjo, kad atidėtų mokesčių suma mažėja – balandį palyginus su sausiu, bendra atidėtų mokesčių suma buvo 130 mln. eurų mažesnė.
Tiesa, patikrinimai atskleidė ir bandymų piktnaudžiauti. VMI patikrino 267 įmones, turinčias 91,1 mln. eurų nepriemoką – iš jų 67 pripažintos nepatyrusios finansinių sunkumų, 38 – patyrusios finansinių sunkumų, 48 atsisakė pateikti papildomus dokumentus vertinimui, o likusios dar vertinamos.
Paramos dalybos pajudėjo
BFK posėdžio metu aptartas ir paramos verslui skirstymas. Sausį pradėtos subsidijų verslui, priklausančių nuo sumokėto GPM, dalybos buvo gerokai įstrigusios, tačiau VMI tvirtina, kad dabar ši priemonė veikia sklandžiau.
„Daugumai subsidija išmokama per 12-14 dienų. Kodėl startavome lėčiau negu tikėjomės? Turėjome techninių problemų, algoritmo problemų“, – tvirtino E.Janušienė, pridūrusi, kad įmones taip pat reikėjo vertinti atidžiau, nes paramą norėta dalinti tikslingiau.
Šiuo metu 23,3 tūkst. įmonių pateikę paraiškų subsidijai gauti už 54 mln. eurų, o kol kas išmokėta 33,3 mln. eurų paramos. Sausį šią priemonę pristačiusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija kalbėjo apie kelių savaičių terminus. Be to, penktadalis – net 5 tūkst. paraiškų atmestos, kaip neatitikančios reikalavimų.
E.Janušienė tvirtino, kad sausį, o taip pat didžiąja dalimi ir vasarį gautos paraiškos įvertintos ir subsidijos pagal jas išmokėtos.
Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis atkreipė dėmesį, kad ministerija buvo suplanavusi 150 mln. eurų dydžio paketą, tačiau visos šios lėšos buvo nepanaudotos.
„Didžiausias nerimas ir nepasitenkinimas susijęs ne su paramos dalinimo greičiu, o su tuo, kad paramos intensyvumas ypatingai mažas, nes valstybė sutaupė apie 100 mln. eurų nuo suplanuotų pinigų. Ar kažkas apsiskaičiavo, ar kur čia šuo pakastas“, – teiravosi A.Romanovskis.
BFK pirmininkas Mykolas Majauskas argumentavo, kad planuoti ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis – sudėtinga.
„Mes planuojame, kažkas žiūri ir juokiasi. Planuoti ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis ypatingai nedėkingas dalykas. Dalis priemonių, kurios nepanaudotos, pinigai perkelti į naujas priemones labiausiai nukentėjusiems“, – tvirtino jis.
Sparčiausiai juda turgaus subsidijos
Vykdantys inidividualią veiklą ir pretenduojantys į 100-998 eurų subsidijas yra pateikę 19 tūkst. paraiškų, iš jų 4,5 tūkst. atiduota vertinimui į LVPA, o išmokėta 1 mln. eurų.
Pasak E.Janušienės, sparčiausiai juda turgaus subsidijos, nes reikalavimai joms nedideli – paraiškas pateikė 5466 gyventojai, išmokėta – 1,6 mln. eurų.
