Pernai ketvirtą ketvirtį nefinansinės įmonės iš viso uždirbo 1,1 milijardo eurų ikimokestinio pelno, tai 8 proc. mažiau nei prieš metus, tiesa, pernai buvo keičiama tyrimo metodika, todėl tiesiogiai šie laikotarpi nėra lygintini.
Nors įmonių pajamos augo sparčiai – 14,7 proc., iki 21,9 milijardo eurų, tačiau augo ir pardavimų savikaina bei veiklos sąnaudos. Pardavimo savikaina per metus išaugo 12,5 proc., iki 17,1 milijardo eurų, o veiklos sąnaudos pašoko 26 procentais, iki 4 milijardų eurų.
Lyginant su trečiuoju ketvirčiu, įmonių pelnai krito kone ketvirtadaliu, o pajamos augo 7 proc.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas tikino, kad įmonės jaučia kylančių sąnaudų spaudimą.
„Priežastis labai paprasta – pasauliniu mastu kaštai visur auga, o jie susideda iš kelių dalių. Lietuvoje turime didžiausią atlyginimų augimą visoje Europoje, o tai yra tiesioginės sąnaudos. Dar reikia nepamiršti, kad per praėjusius metus itin brango žaliavos. Jei pažiūrėtume į varį, jis per metus pabrango beveik 50 proc., nafta pabrangusi 25 proc.“, – verslo sąnaudų eilutes vardija M.Dubnikovas.
Per visus metus įmonių pelnas tebebuvo didesnis nei 2016-aisiais. Iš viso pernai šalies nefinansinės įmonės gavo 79,9 mlrd. Eur pajamų ir uždirbo 5,5 mlrd. Eur ikimokestinio pelno. 2016 m. kita metodika apskaičiuotos įmonių pajamos ir pelnas siekė atitinkamai 73,2 mlrd. ir 5,1 mlrd. eurų.
Net ir augant pajamoms, anot M.Dubnikovo, verslui bus sunku atsverti sparčiau augančias sąnaudas, todėl bendrovių vadovai bus priversti ieškoti sprendimų.
Darbuotojų atleisti nebegali – investuos į robotus
M.Dubnikovas aiškina, kad dabartinė situacija darbo rinkoje yra tokia, kad įmonės nebeturi kaip dar labiau mažinti darbuotojų skaičiaus – jų ir taip trūksta. Todėl jos bus priverstos investuoti į našumą didinančius sprendimus.
„Verslo sprendimai bus natūralūs. Labai aiškiai kalbama apie našumo didinimą – ir didinimą per investicijas į technologijas. Iš esmės tai yra veiklų automatizavimas, skaitmenizavimas, tai taps vis aktualiau. Iš kitos pusės ir šiais metais matysime spaudimą iš darbuotojų pusės, kad toliau būtų keliami atlyginimai. Taip pat ir žaliavų kainų spaudimas tęsis – mums čia pagelbėjo sustiprėjęs euras, bet ar jis bus toks stiprus ilgą laiką, čia klausimas“, – sako M.Dubnikovas.
Jis patikina, kad konkurencija dėl darbuotojų išlieka itin didelė.
„Vargu ar darbuotojai bus atleidinėjami, nes dabar jų rinkoje tikrai trūksta. Rinkoje vyksta pakankamai nuožmi kova tarp konkurentų, kad išlaikytų darbuotojus, kuriuos turi dabar. Paleisti juos būtų labai didelė prabanga. Greičiau bus einama prie technologijų naudojimo – nėra kitos išeities efektyvumui padidinti. Šiuo metu žmogiškųjų išteklių mažinimas išnaudotas visiškai“, – sako M.Dubnikovas.
Anot jo, ekonominė situacija įmonėms leidžia pajamas didinti, tačiau ne taip sparčiai, kaip auga sąnaudos.
Pelningumas panašus į išsivysčiusių šalių
Vidutinis įmonių pelningumas Lietuvoje ketvirtą ketvirtį sudarė 4,9 proc., skaičiuoja Statistikos departamentas. Visų 2017-ųjų metų pelningumas vis dar siekia apie 7 proc.
„Pelningumas, galima sakyti, yra toks, kaip ir išsivysčiusiose ekonomikose. Nėra labai aukštas rodiklis, bet paprastai aukšti rodikliai būna besivystančiose rizikingesnėse rinkose“, – sako M.Dubnikovas.
Vienos iš pelningiausių buvo programų rengimo ir transliavimo (21 proc.), nuomos ir išperkamosios nuomos (20 proc.) bei kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybos, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos (18,6 proc.) įmonės.
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį pelningai dirbo 57,7 proc. įmonių, trečiąjį – 61,1 proc.
Daugiausia pelno uždirbo prekybininkai: didmenininkams teko 98,3 mln. eurų, o mažmenininkams – 91 mln. eurų. Iš apdirbamosios gamybos įmonių daugiausia pelno uždirbo rafinuotų naftos produktų gamybos įmonės. Chemikalų ir chemijos produktų gamybos įmonės uždirbo beveik 42,6 mln. eurų, maisto pramonės − 40,7 mln. eurų.
Daugiausia nuostolių – 6,2 mln. eurų – patyrė kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos įmonės.
