Šiandien visuomenėje vis plačiau kalbama ne apie pinigų taupymą, o jų investavimą, kuris ateityje užtikrintų didesnę finansinę grąžą. Investavimo įrankių, kurie padėtų „įdarbinti“ pinigus, yra įvairių – indėliai, akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas ar kitos platformos ir veiklos.
Tačiau ruošiantis investuoti, labai svarbu įvertinti ne tik numatomą investicijų grąžą, bet ir galimas grėsmes, dėl kurių gali kilti rizika prarasti investuotas lėšas.
Saugiausias investavimo įrankis – indėliai
Nors investavimo būdų yra įvairių, tačiau esant įvairioms išorinėms rizikoms, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kuris investavimo įrankis gali užtikrinti investicijų saugumą. Indėliai yra vieni saugiausių pasyvaus uždarbio būdų, priklausantys mažos rizikos investicijų grupei. Be to, visi indėliai, kurių suma siekia iki 10 tūkst. eurų, yra automatiškai apdraudžiami.
Tai ne tik saugus, bet ir paprastas bei lankstus investavimo būdas. Indėlio atidarymas reiškia, kad asmuo pasirinktą pinigų sumą paskolina finansinei įmonei – bankui ar kredito unijai, kuri už šią paslaugą moka palūkanas. Kuo ilgesnė indėlio trukmė, tuo didesnės palūkanos už jį mokamos.
Nors indėlių kaupimas neatneša didelio pelno, tačiau suteikia garantuotas papildomas pajamas be jokios rizikos. Lietuvoje dažniausiai populiariausi du indėlių tipai – terminuotas ir kaupiamasis.
Siekiantys gauti didesnę investicinę grąžą, paprastai renkasi terminuotą indėlį, kadangi daugelyje bankų jų palūkanos yra didesnės nei kaupiamojo. Tačiau šiuo atveju investuotojas praranda galimybę bet kuriuo metu papildyti indėlį arba nutraukti sutartį, neprarandant sukauptų palūkanų. Pasirinkus kaupiamąjį indėlį – priešingai – galima bet kada papildyti sąskaitą ir įspėjus iš anksto atsiimti dalį indėlio sumos, neprarandant sukauptų palūkanų.
Didėjant investicinei grąžai – auga rizika
Daugelis svajoja apie greitą ir ypač pelningą investiciją, tačiau reikia įvertinti, kad kuo investicija pelningesnė – tuo ji rizikingesnė. Tai reiškia, kuo daugiau investuotojas rizikuos, tuo daugiau jis galės užsidirbti arba netekti.
Per pastaruosius dešimtmečius investavimo galimybės Lietuvoje sparčiai plėtėsi. Tačiau atsirandant naujiems įrankiams, investavimo procesai tampa sudėtingesni, reikalauja gilesnių finansinių žinių ir atidumo.
Viena sudėtingesnių investicinių alternatyvų – obligacijos, kurios reikalauja specifinių žinių, gebėjimo įvertinti rizikas ir didesnių pinigų sumų. Investuotojas, pirkdamas obligacijas, skolina lėšas kompanijai arba valstybei, už tai gaudamas nustatytas palūkanas. Nors obligacijų veikimo principas turi panašumų į indėlius, tačiau priešingai nei pastarųjų, obligacijų neapdraudžia valstybė.
Daugeliui žinoma ir kita rizikinga investavimo priemonė – akcijos, suteikiančios investuotojui teisę į kompanijos turtą ir pelną. Nors ilguoju laikotarpiu akcijų investicijų grąža yra didesnė nei obligacijų, tačiau išauga didesnė rizika prarasti dalį arba visas investicijas.
Investuoja ne tik į „popierius“
Investuoti galima ne tik į finansines priemones, bet ir kolekcines vertybes, tauriuosius metalus ar kitą turtą. Pastaruoju metu visoje Europoje pastebima investavimo į nekilnojamąjį turtą tendencija.
Lietuvoje taip pat vis daugiau žmonių, galvojančių apie finansinę ateitį, apsvarsto ir šią galimybę. Tačiau nereikėtų asmeninio būsto vadinti investicija, kadangi jis nėra perkamas su tikslu parduoti, pakilus jo kainai. Investicija laikomas tas nekilnojamas turtas, kurį pirkėjas nuomoja – nuolat gauna pajamas, o pakilus nekilnojamojo turto kainoms, turi galimybę parduoti būstą brangiau.
Patyrę investuotojai nekilnojamąjį turtą laiko patikima ir pelninga investicija, tačiau klaidinga manyti, kad toks investavimo būdas nėra rizikingas. Nors jo vertė svyruoja mažiau nei akcijų ar obligacijų, tačiau nekilnojamą turtą gali būti sunkiau parduoti, o pardavimo procesai yra sudėtingesni nei vertybinių popierių.
