Didžiausia pasaulyje šios žaliavos gamintoja susiduria su valgomojo aliejaus trūkumu ir sparčiai didėjančiomis kainomis, o kai kurių miestų vartotojai turi valandų valandas stovėti eilėse prie paskirstymo centrų, norėdami nusipirkti būtiniausių prekių už subsidijuojamas kainas.
Daugiausia gyventojų turinčios Pietryčių Azijos šalies institucijos baiminasi, kad trūkumas ir didėjančios išlaidos gali sukelti socialinę įtampą, todėl ėmėsi užtikrinti gaminio, kuris naudojamas įvairioms prekėms, pavyzdžiui, šokolado užtepėlėms ir kosmetikai, tiekimą.
Paskutinę minutę vėlų trečiadienį Indonezija patikslino, kad embargas apims visą palmių aliejaus eksportą, o ne tik produktus, skirtus maistiniams aliejams, kaip buvo nurodyta diena anksčiau.
Prezidentas Joko Widodo teigė, kad 270 mln. šalies gyventojų aprūpinimas yra jo vyriausybės „didžiausias prioritetas“.
Indonezija pagamina apie 60 proc. pasaulio palmių aliejaus, o trečdalį jo suvartoja jos vidaus rinka.
Viena iš pagrindinių jos eksporto klientų yra Indija, Kinija, Europos Sąjunga ir Pakistanas.
Kelis mėnesius jaučiamą trūkumą dar labiau padidino prastas reguliavimas ir gamintojų nenoras parduoti aliejų savo šalyje dėl aukštų tarptautinių kainų, dėl kurių eksportas tapo pelningesnis.
Džakarta planuoja atnaujinti eksportą, kai kepimui naudojamo aliejaus kaina vietinėse rinkose nukris iki 14 tūkst. rupijų (0,97 JAV dolerio) už litrą, tuo metu pastarosiomis savaitėmis kaina pakilo 70 proc. iki 26 tūkst. rupijų (1,80 JAV dolerio).
Augalinis aliejus yra tarp daugelio pagrindinių maisto produktų, kurių kainos pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas, Rusijai įsiveržus į žemės ūkio produkcijos milžinę Ukrainą, teigia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija.
Palmių aliejaus tiekimo problemos jaučiamos nuo metų pradžios, o gyventojai dažnai valandų valandas praleidžia ilgose eilėse paskirstymo centruose, norėdami jo gauti.
