Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 0,4 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus ūgtelėjo 1,8 proc.
Ekonomikos pulsą vis dar palaiko pramonės rezultatai. Apdirbamoji pramonė ir trečiąjį ketvirtį neapleido kertinio plėtros lokomotyvo pozicijos ir vis dar demonstravo palyginti visai spartų realios produkcijos metinį augimą. Eksporto įtaka mažai atvirai ekonomikai yra itin reikšminga ir be galo džiugu, kad Lietuvos eksportuotojai sugeba prisitaikyti net prie tokių nepalankių aplinkybių.
Vis dėlto, tiek dėl palyginamosios bazės efekto, tiek dėl sumenkusios paklausos kertinėse eksporto rinkose, net ir šios ekonominės veiklos inercija silpnėja ir perspektyvos niaukiasi. Patys gamintojai ateitį vertina gerokai santūriau nei vasaros pradžioje: traukiasi tikėtinų eksporto užsakymų ir gamybos apimčių lūkesčiai, vangesni numatomi įdarbinimo poreikiai ir tikėtinas ilgesnis atsargų užsilaikymas sandėliuose byloja apie prasidedantį vangesnį raidos etapą.
Trečiąjį ketvirtį dėl sezoniškumo specifikos stipriai išauga žemės ūkio vaidmuo. Dėl įtempto derliaus sezono žemės ūkio svoris ekonomikoje liepą-rugsėjį šokteli nuo įprastų 2-2,5 proc. iki 7-8 proc. Nors derliaus kokybei priekaištų šiemet nemažai, preliminariais vertinimais, derliaus apimtys visai neblogos, tad šio sektoriaus teigiamas indėlis pasitarnavo išties neblogam BVP rezultatui.
Vartojimą prismaugė infliacija. Bjūrantys vartotojų lūkesčiai ir energetikos šoko pakurstyta infliacija jau kurį laiką gniaužia namų ūkių vartojimo apetitą. Tą iliustruoja jau nuo gegužės, palyginti su pernai, smunkančios mažmeninės prekybos realios apimtys. Sparčiai kylančios pirmo būtinumo prekių ir paslaugų kainos verčia gyventojus keisti savo elgseną, riboti ne tokį svarbų laisvalaikio ir prabangos prekių ir paslaugų vartojimą. Ši tendencija dar labiau išryškės šaltojo sezono metu.
Statybų sektorius šiemet vystosi vangiai. Išaugusios einamosios įmonių sąnaudos, rizikos ir neapibrėžtumas bei aukštesnių palūkanų normų perspektyva reikšmingai verčia įmones atidėti investicijas stabilesniems laikams. Dėl šių priežasčių baigia išsikvėpti ekonominiams ciklams jautrus nekilnojamojo turto ir statybų sektorius. Statybų sektoriaus tolesnę raidą kurstys daugiausia viešosios investicijos ir inžinerinių statinių plėtra, kuri glaudžiai priklauso nuo ES struktūrinės paramos ir renovacijos tempo.
Paskutinio ketvirčio BVP rezultatai, tikėtina, bus prastesni nei pernai. Palyginamosios bazės efektas jau ima veikti nepalankiai – pranokti įspūdingus pernykščius rezultatus tokiomis aplinkybėmis vargiai pavyks. Ramina tai, kad Europa žiemai sugebėjo apsirūpinti dujomis, iš rekordinių aukštumų atslūgo energetikos nešėjų kainos, o vyriausybės energetikos šoką atremia dosnios pagalbos skydais. Tai padės amortizuoti energetikos krizės smūgius ir apsaugoti ekonomines struktūras reikšmingai nepakitusias: išvengti bankrotų lavinos, energetinio skurdo ir išsaugoti sveikus užimtumo rodiklius.
