Centrinės viešosios mobilizacijos ir statistikos agentūros duomenimis, metinė infliacija, birželį siekusi 36,8 proc., liepą pakilo iki 38,2 procento.
Vidutinės maisto produktų ir gėrimų kainos, kurios yra pagrindiniai infliacijos kilimą skatinantys veiksniai, per pastaruosius 12 mėnesių pašoko 68,2 proc., rodo agentūros duomenys.
Egiptiečiams, ypač darbininkų klasės namų ūkiams, vis sunkiau atlaikyti kainų kilimą, kuris ypač įsibėgėjo nuo tada, kai Rusijos pajėgos pernai įsiveržė į Ukrainą.
Egiptas yra didžiausias pasaulyje kviečių importuotojas ir šalis didžiąją dalį kviečių paprastai gauna iš Rytų Europos. Tačiau liepą Rusija pasitraukė iš susitarimo, pagal kurį Ukraina galėjo jūra gabenti savo grūdus į kitas pasaulio šalis.
Egiptas ir kitos Artimųjų Rytų šalys diversifikavo kviečių tiekimo šaltinius ir tikisi, kad deficito bus išvengta. Tačiau grūdų susitarimo žlugimas papildomai paskatino pasaulinių maisto prekių, tokių kaip kviečiai, augalinis aliejus ir ryžiai, kainų kilimą.
Kone didžiausia problema yra tokių šalių, kaip Egiptas, valiutų silpimas, nes tai reiškia, kad joms tenka brangiau mokėti už importuojamus maisto produktus JAV doleriais. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, Egipto svaro vertė JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo daugiau kaip 50 procentų.
Svaro vertė ėmė mažėti dar sparčiau, kai Egipto vyriausybė spalį paskelbė, jog su Tarptautiniu valiutos fondu pasiekė susitarimą dėl 3 mlrd. JAV dolerių pagalbos. Mainais už tai, Egipto vyriausybė sutiko įgyvendinti keletą ekonominių reformų, įskaitant perėjimą prie lankstaus valiutos kurso.
Kainų kilimas Egipte dar prieš karą buvo įprastas reiškinys. Infliaciją skatino, be kita ko, 2016 metais pradėta įgyvendinti plataus užmojo reformų programa, kuria siekta panaikinti ilgalaikius iškraipymus šalies ekonomikoje.
Oficialiais duomenimis, beveik trečdalis egiptiečių gyvena skurde.
