Taigi šis rodiklis pasiekė Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą tikslą, pagal kurį infliacija turi būti artima 2 proc., bet neviršyti šio lygio.
Analitikai mano, kad, padidėjus infliacijai, padidės ir spaudimas euro zonos centriniam bankui pradėti laipsniškai nutraukti milžinišką skatinamąją programą, kuri padėjo vyriausybių skolinimosi kainas išlaikyti itin žemuose lygiuose.
Tai padarytų ypač neigiamą poveikį prasiskolinusiai Italijai, kurią šiuo metu yra ištikusi politinė krizė ir kuriai ECB obligacijų pirkimo programa yra itin naudinga.
„Drama Italijoje Europos Centriniam Bankui kelia šiokį tokį galvos skausmą“, – pareiškė „Capital Economics“ ekonomistas Stephenas Brownas.
„Tačiau tuo atveju, jeigu padėtis ir toliau bus valdoma, abejojame, jog tai ECB sutrukdys šiemet užbaigti savo kiekybinio skatinimo programą“, – pridūrė jis.
Svaiginančiu tempu kylančios energijos kainos
Infliacijos šuolį gegužę visų pirma lėmė energijos kainos, kurių metinis augimo tempas šį mėnesį paspartėjo nuo 2,6 proc. balandį iki 6,1 procento.
Investuotojams nerimaujant dėl galimų tiekimo sutrikimų, kuriuos gali išprovokuoti JAV sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo ir sunki padėtis Venesueloje, „juodojo aukso“ kainos pastaruoju metu laikėsi pusketverių metų aukštumose.
Tačiau galbūt svarbiau yra tai, kad grynoji metinė infliacija, į kurią neįtraukiamos maisto, energijos, alkoholio ir tabako kainos, gegužę pakilo iki 1,1 proc. ir buvo didžiausia per aštuonis mėnesius.
Analitikai sako, jog tai galėjo lemti sezoniniai veiksniai, įskaitant neįprastai didelį valstybinių švenčių gegužės mėnesį skaičių.
Tuo tarpu Eurostatas taip pat pranešė, kad nedarbo lygis euro zonoje, kovą siekęs 8,6 proc., balandį smuktelėjo iki 8,5 proc., pasiekęs žemiausią per devynerius metus lygį.
Vien Vokietijoje nedarbo lygis nusileido iki rekordinių 3,4 proc., o Nyderlanduose – iki 3,9 procento.
Tačiau Italijoje, kurioje populistų ir kraštutinių dešiniųjų partijoms vis nepavyksta suformuoti vyriausybės, nedarbo lygis pakilo iki 11,2 proc., o vien jaunimo nedarbas padidėjo iki 33,1 procento.