Tiek per metus pasistiebė bendras kainų lygis 19-oje euro zonos šalių, sausį infliacija dar siekė 1,8 proc., rodo „Eurostat“ duomenys
Paskutinį kartą tokį metinį kainų augimą euro zona patyrė 2013 m. sausį. Europos centrinis bankas (ECB) siekia, kad infliacija būtų artima, bet neviršytų 2 proc.
Ispanijoje sausį infliacija siekė net 3 proc.
Kainų augimą sukėlė išaugusios energetinių išteklių kainos – todėl analitikai nesitiki, kad ECB pakeis dabartinį kursą ir mažins ekonomikos stimuliavimo programą.
Pernai gruodį ECB patikino, kad vertybinių popierių supirkimo rinkoje programą pratęs iki 2017 m. gruodžio. Tiesa, 80 mlrd. eurų obligacijoms per mėnesį išleidžiantis ECB balandį užmojus sumažins iki 60 mlrd. per mėnesį, rašo BBC.
ECB tebelaiko bazinę palūkanų normą ties nuliu. Tokių veiksmų buvo imtasi siekiant paskatinti euro zonos ekonomikos augimą ir išvengti defliacijos, arba krintančių kainų.
ECB vertina kitokį infliacijos rodiklį – vadinamąją „core“ infliaciją, kurioje neįskaičiuotos energetikos ir maisto kainos. Šis rodiklis laikosi stabiliai ties 0,9 proc.
Kitą savaitę numatomas ECB posėdis, tačiau nesitikima, kad jame būtų priimta svarbių pakeitimų.
„ECB aiškiai leido suprasti, kad nori pamatyti tvarius ir įtikinamus įrodymus, kad euro zonoje įsitvirtina infliacinės tendencijos“, – teigia „IHS Markit“ vyriausiasis ekonomistas Didžiajai Britanijai ir Europai Howardas Archeris.
Nedarbo lygis euro zonoje sausį siekė 9,6 proc. ir buvo mažiausias nuo 2009 m. kovo.
