Vidaus reikalų ministerijos paskelbtais duomenimis, bazinė metinė infliacija, į kurią neįskaičiuojamos šviežių maisto produktų kainos, pakilo iki 2,1 proc., pirmą kartą nuo 2015 metų kovo viršijusi 2 proc. kartelę – Japonijos banko nustatytą tikslinį infliacijos lygį.
Bazinė metinė infliacija, kuri taip pat buvo didesnė už rinkoje prognozuotus 2 proc., balandį augo aštuntą mėnesį iš eilės. Kovą ji siekė 0,8 procento.
Neįskaitant energijos, vartotojų kainos balandį pakilo 0,8 proc. vietoj rinkoje prognozuotų 0,7 procento. Šis rodiklis nulį viršijo pirmą kartą nuo 2020 metų liepos.
Pakilus importo kainoms, kai kurie Japonijos gamintojai ir mažmenininkai, kurie yra priklausomi nuo importuojamų išteklių, po ilgų kainų sąstingio metų pradėjo didinti kainas.
Japonijos bankas praėjusį mėnesį padidino šių metų infliacijos prognozę, tačiau įspėjo, jog kainų kilimas, kurį skatina karo Ukrainoje iš dalies nulemtas žaliavų brangimas, yra laikina ir nestabili tendencija.
Nepaisydamas didėjančios infliacijos ir jenos kurso smukimo į žemiausią per 20 metų lygį JAV dolerio atžvilgiu, centrinis bankas nepakeitė savo itin švelnios pinigų politikos.
Banko teigimu, kainų kilimas greičiausiai neužsitęs, todėl dabartiniai infliacijos rodikliai nereiškia, kad buvo pasiektas centrinio banko nustatytas infliacijos tikslas.
Tačiau brangstanti energija ir kitos prekės daro spaudimą Japonijos vartotojams ir verslui ir Japonijos namų ūkių išlaidos kovą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, sumažėjo 2,3 procento.
Dėl COVID-19 apribojimų ir didesnių kainų Japonijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį šiek tiek sumažėjo.
Ekonomistai tikisi, kad šalies ekonomika antrąjį ketvirtį atsities, tačiau pripažįsta, kad ūkyje dėl brangstančių žaliavų, Kinijoje skelbiamų karantinų ir galimų koronaviruso protrūkių rizikos tebevyrauja didelis neapibrėžtumas.
