Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Rugsėjį infliacija siekė 22,5 proc.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė komentuoja, kad nors šiuo metu trikdžiai tiekimo grandinėse slopsta, o pavyzdžiui, naftos, metalų ir maisto žaliavų kainos, palyginti su piku, pasiektu prasidėjus karui, yra sumažėjusios, vis dėlto staigaus ir didelio metinės infliacijos kryčio artimiausiu metu tikėtis dar anksti.
Pasak jos, spaudimą infliacijai vis dar palaiko apie 30 proc. didesnės nei prieš metus gamintojų (apdirbamosios gamybos be rafinuotų naftos produktų) produkcijos kainos.
Tiesa, ji priduria, kad metinė infliacija šiek tiek sumažėjo, o tai lėmė stiprėjantis aukštesnės palyginamosios bazės efektas, kai kainas lyginamos su padidėjusiomis kainomis prieš metus, ir rinkose nukritus gamtinių dujų ir elektros kainoms.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas neskuba teigti, kad Lietuvoje infliacija pasiekė piką.
„Manau, kad vėl galime matyti infliacijos paspartėjimą gruodį-vasarį, kai orai Lietuvoje ir visoje Europoje labiau atvės ir prasidės žiema. Šiuo metu dujų kainos ES rinkose yra pastebimai mažesnės nei rugpjūtį-rugsėjį, tačiau dujų kainų sumažėjimui didelės įtakos turėjo neįprastai šiltas ruduo Europoje ir užpildytos dujų saugyklos. Gruodį-vasarį, atšalus orams, įtampa ir stresas į ES energetikos sektorių gali sugrįžti, o tokiu atveju matysime dar vieną dujų ir elektros kainų šuolį“, – komentare rašo A.Izgorodinas.
Energetikos kainų šuolis žiemą, jo nuomone, nebus toks didelis koks buvo rugpjūtį-rugsėjį. Tačiau jis priduria netikintis, kad artėjančią žiemą dujų ir elektros kainos Europoje išsilaikys dabartinėse žemumose. Jeigu žiemą energetikos kainos sugrįš į augimo trajektoriją, automatiškai iš naujo įsibėgės ir infliacijos tempai Lietuvoje.
„Antra – reikia turėti omenyje ir dar vieną svarbų faktorių, t.y. Kiniją ir galimą Kinijos sprendimą švelninti nulinę COVID-19-19 politiką 2023 m. pavasarį. Šiuo metu įvairių žaliavų kainos finansų rinkose mažėja dėl agresyvios JAV centrinio banko ir Europos centrinio banko pinigų politikos (palūkanų didinimas). Tačiau įtakos žaliavų kainų nuosmukiui turi ir Kinijos aspektas, t.y. tai, kad Kinija toliau laikosi nulinės COVID-19 politikos, kuri stipriai sulėtino Kinijos ekonomikos apsukas“, – teigia ekonomistas.
Ženklų, kad Kinija 2023 m. pavasarį atsisakys nulinės COVID-19 politikos, daugėja, sako jis. Žvelgiant iš Europos ir JAV praktikos, karantinų atšaukimas priveda prie milžiniško vartojimo ir investicijų atšokimo, todėl 2023 m. pavasarį metalų, naftos, kitų žaliavų kainos vėl gali stipriai padidėti, o tai reikštų dar vieną kainų šuolį Europoje ir Lietuvoje.
Jis pastebi, kad spalį metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo tik 0,5 proc. punkto, t.y. infliacijos sulėtėjimas yra labiau statistinis.
„Kainos vis tiek yra daugiau nei penktadaliu aukštesnės nei prieš metus, o infliacija toliau darys spaudimą vartotojų finansams ir pačiam vartojimui. Taigi, nors pagaliau sulaukėme statistinio infliacijos piko, kol kas nekubėčiau teigti, kad tai yra infliacijos tempų augimo pabaiga Lietuvoje. Labai gali būti, kad Lietuvoje turėsime W formos infliaciją – laikiną sulėtėjimą gali vėl pakeisti spartesnis kainų augimas“, – sako jis.
Spalį 2,1 procentinio punkto smukusią metinę infliaciją galima laikyti lūžiu, tačiau ji vis tiek yra labai didelė, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
„Buvo laukta jau seniai, panašu, kad tas lūžis vyksta. Bet kokiu atveju 22 procentai yra labai didelis skaičius“, – penktadienį BNS sakė M.Dubnikovas.
Anot jo, infliacija mažėja dėl tų pačių priežasčių, kaip ir augo – energijos kainų.
„Tai visų pirma naftos kainos kritimas – praktiškai 30 dolerių per kelis mėnesius, dujų kainos mažėjimas 3,5 karto – per nepilnus du mėnesius – Amsterdamo biržoje jos atpigo, trečia priežastis yra elektra, šiandien jos vidutinė kaina Lietuvoje yra 12,8 cento, kas yra gerokai žemiau to lygio, kurį Vyriausybė numačiusi kompensuoti“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, kainos toliau gali mažėti, nes smunkant energijos kainoms verslui neliko būtinybės didinti produkcijos kainų.
„Verslams nėra būtinybės kelti tiek kainas, kad kompensuoti energetinius išteklius. Kelti kainų jie taip negali, nes dalis verslų dramatiškai prarastų savo klientus. Iki šiol jie degino savo kapitalą, bandė kažkaip išlaviruoti sutaupydami sąnaudas, bet ta būtinybė dabar atlėgsta ir tos kainos nekyla taip sparčiai“, – kalbėjo jis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad išankstinės metinės infliacijos rodiklį lemia palyginamosios bazės efektas, tuo metu mėnesio infliacija, jo nuomone, vis dar yra didelė.
„Metinė infliacija mažesnė labiau dėl aukšto praėjusių metų lygio, nes praėjusiais metais būtent rudenį infliacija pradėjo įsibėgėti ir tai lemia šiokį tokį metinės infliacijos mažėjimą“, – BNS sakė T.Povilauskas.
„Kalbant apie mėnesinę infliaciją – 1,3 procento – ji vis tik yra didelė“, – pridūrė jis.
Pasak T.Povilausko, spalio mėnesio infliaciją labiausiai lėmė degalų kainos, taip pat maisto, aprangos ir avalynės kainos.
„Pirmas veiksnys, kuris didino infliaciją, akivaizdu, tai yra vėl padidėjusios degalų kainos spalio mėnesį. Degalinėse ypač dyzelinas pabrango, benzinas mažiau, bet vėlgi akivaizdu, kad tai padidino spalio mėnesio infliaciją“, – sakė T.Povilauskas.
T.Povilausko manymu, infliacijos pikas jau pasiektas ir ji turėtų mažėti. Vis dėlto, ekonomisto teigimu, viskas priklausys nuo degalų kainų. Jis prognozuoja, kad metinė infliacija lapkritį turėtų siekti 21,9 procento.
Jeigu degalų kainos šoktelėtų, infliacija gali išlikti panaši – apie 22 procentus.
„Vienintelis nežinomasis, ką trumpalaikiu metu sunku suprognozuoti, tai degalų kainos. Jeigu degalų kainos šoktelėtų, infliacija gali išlikti panaši – apie 22 procentus“, – teigė T.Povilauskas.
„Jeigu degalai brangs, tada ta metinė infliacija gali ir nebūti mažesnė lapkritį. Bet trendas keičiasi, manau, kad jis yra į apačią, tik klausimas, kokiu greičiau. Jeigu degalai brangs, tas trendas dar nebus toks spartus į apačią“, – sakė ekonomistas.
