Atostogos išlieka prioritetu
„Išlaidos turizmo sektoriuje nuo pat metų pradžios demonstravo puikias atsigavimo tendencijas. Tiesa, prasidėjus karui Ukrainoje jos kiek krito, tačiau šis kritimas buvo fiksuotas labai trumpam – jau kovo mėnesio viduryje atsiskaitymai oro uostuose vėl grįžo į 2019 metais matytą lygį ir toliau išlaikė sparčias augimo apimtis“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Remiantis Lietuvos oro uostų informacija, vien per gegužės mėnesį per šalies oro vartus keliavo daugiau nei pusė milijono keleivių. Tuo metu Kauno oro uosto rodikliai jau antrą mėnesį iš eilės lenkia rekordiniais laikomus 2019 metų rezultatus.
Pasak G.Ilekytės, apie turistų antplūdį skelbia ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai oro uostai. Pavyzdžiui, dėl darbuotojų trūkumo ir per didelio turistų antplūdžio oro uostai Jungtinėje karalystėje birželio pradžioje atšaukė maždaug 500 skrydžių.
„Pandemijos metu nuvilniję darbuotojų atleidimai šiame sektoriuje šiuo metu kerta itin skaudžiai. Į prieš pandemiją buvusį lygį sparčiai grįžę turistų srautai susiduria su netikėtais trukdžiais – aptarnavimo personalo stygiumi“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė.
Išlaidos restoranuose – rekordinės
„Swedbank“ duomenimis, išlaidos restoranuose indikuoja, kad gyventojai taip pat nėra linkę keisti malonių įpročių. Išlaidos šiame sektoriuje sparčiai auga ir taip pat gerokai viršija prieš pandemiją buvusį lygį.
Išlaidos turizmo sektoriuje nuo pat metų pradžios demonstravo puikias atsigavimo tendencijas.
„Vertinant atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, svarbu pasverti ir infliacijos įtaką. Metinei infliacijai pasiekus beveik 19 proc., atsiskaitymų kortelėmis apimtys auga ir todėl, kad auga bendras kainų lygis“, − atkreipia dėmesį G.Ilekytė.
Visgi, net ir įvertinę infliacijos įtaką, „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apimtys restoranuose per pirmus penkis šių metų mėnesius išaugo dvigubai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu atsiskaitymų kortelėmis apimtys viešbučiuose augo daugiau nei tris kartus, oro uostuose – net 4 kartus.
„Nors prie šio augimo prisideda bazės efektas dėl griežtų karantino ribojimų praėjusiais metais, jis taip pat rodo, kad sparčiai kilę atlyginimai perkamąją galią neigiamai paveikė kol kas minimaliai, o gyventojai net ir karo bei infliacijos akivaizdoje nėra linkę sparčiai taupyti“, − sako G.Ilekytė.
Taupymo režimas rudenį?
Visgi, pasak ekonomistės, džiaugsmas dėl augančių gyventojų išlaidų pramogoms bei kelionėms gali būti gana trumpalaikis.
„Tikėtina, kad didelė dalis gyventojų atostogas jau buvo susiplanavę anksčiau bei norėjo bent iš dalies kompensuoti dėl pandemijos prarastas keliones, o skiepų suteikiama apsauga bei panaikinti veiklos ir judėjimo ribojimai leidžia sėkmingai tą daryti“, − sako „Swedbank“ ekonomistė.
Pasak G.Ilekytės, kaip bebūtų, dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių kylančios maisto bei žaliavų kainos artimiausioje ateityje per daug išlaidauti neleis. Tikėtina, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį išlaidų apimtys ne būtiniausioms reikmėms bei pramogoms turėtų pradėti menkti.